Asocialioje šeimoje Vilkaviškio rajone gimę broliai Šiauliuose buvo pradėję be gailesčio žudyti benamius.
Prieš metus, vėlų 2010-ųjų spalio 9-osios vakarą, į Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotį paskambino verkianti bei dejuojanti moteris. Pasivadinusi 35 metų Jurgita Rudyte, ji pasakė, jog ką tik du banditai sumušė ir peiliu subadė ją bei kartu buvusį jos draugą 28 metų Vaidotą Mickų. Skambinusioji paprašė paskubėti – Vaidotas sužeistas labai sunkiai, jau merdi!
Kartu su medikais į nusikaltimo vietą išskubėję policininkai turėjo vargo, kol Šiaulių pakraštyje, Architektų gatvėje, tarp naujosios Motinos ir vaiko klinikos bei irgi neseniai atidaryto prekybos centro „Avitela“, surado apleistą sodybą. Pastarosios savininkai buvo prieš porą metų mirę, todėl medinį namą, išlaužę duris ir išdaužę langus, buvo užėmę miesto valkatos.
Pastato viduje ant krūvos skarmalų gulėjo benamė J. Rudytė, šalia jos – jau sąmonę praradęs V. Mickus. Keldami ant neštuvų medikai matė, jog vyrui peiliu subadyta visa nugara.
Abu sužeistieji buvo skubiai išvežti į Šiaulių ligoninę. Ten V. Mickus mirė ant operacinio stalo.
Varė iš namo
J. Rudytė buvo sužeista žymiai lengviau – pora negilių dūrių į kojas, – todėl sutvarsčius žaizdas jos net neprireikė guldyti į ligoninę. Paleidžiama iš ligoninės ji pareiškė Šiauliuose bijanti gyventi, vyksianti knistis po konteinerius į kitą, ramesnį miestą. Tik, kol dar neišvykusi, kriminalistai, žinoma, suskubo moterį apklausti.
J. Rudytė papasakojo, kad Vaidą iš keršto papjovė (o kartu ir jai kliuvę) du „broliai Rankelės“ – Edgaras ir Erikas. Abu jauni, ką tik sulaukę pilnametystės, abu irgi benamiai, įsikūrę kažkur miške prie Šiaulių.
Moteris pridūrė, kad kelias dienas prieš tragediją, spalio 3-iąją, Jurgita su Vaidu ramiai vakarojo „savo“ namelyje, kai atsivilko Edgaras su Eriku. Jiedu buvo girti, agresyviai nusiteikę, ieškojo priekabių. Atėjūnai pamatė, kad Vaidotas ant elektros stulpo savavališkai užsikabinęs elektros laidus, o prie jų prisijungęs pleškina kažkur susirastą elektrinę krosnelę. Broliai pareiškė nekentėsią neteisybės – girdi, jiedu šąlantys miške išsikasę žeminę, o V. Mickus su savo moterimi gyvenantys kaip ponai viešbutyje – tūnodami name po stogu ir besišildydami elektra. Edgaras su Eriku pareikalavo, kad Vaidas su savo sugyventine užleistų jiedviem pastatą ir nešdintųsi arba bent mokėtų duoklę.
Prisigėrę ėjo keršyti
Vaidas atsikirto neturįs kur eiti, o pinigų neturintis ir neduosiąs. Dėl to įsiutę broliai į darbą paleido kumščius. Ypač žiauriai elgėsi vyresnysis Edgaras – jis plaktuku net sulaužė V. Mickui ranką.
Nuvykęs pagalbos į ligoninę sužeistasis neslėpė tapęs užpuolimo auka, todėl medikai iškvietė policiją. V. Mickus parašė pareiškimą.
Sužinoję apie tai broliai nutarė atkeršyti. Prisigėrę jiedu atsivilko į tą namuką spalio 9-osios vakarą. Vaidas su Jurgita vakarojo užsikabinę duris, tačiau broliai jas išspyrė ir sulindo vidun... V. Mickus buvo talžomas lazda, po to Edgaras išsitraukė peilį. Matydama badomą savo draugą, J. Rudytė ėmė spiegti, todėl Edgaras kelis kartus dūrė ir jai.
Ieškodami žudikų, kriminalistai, pasitelkę patrulius ir policijos kinologą su šunimi, ne kartą apžiūrėjo visas galimas benamių lankymosi ir nakvojimo vietas – landynes, apleistus pastatus, šilumines trasas. Dar „iššukavo“ už apleisto namuko esantį mišką, bet ir ten brolių neaptiko.
Policijai padėjo benamiai
Pavargę nuo padidėjusio policijos dėmesio, benamiai pažadėjo pranešti, kur pasirodys „broliai Rankelės“ – ir pažadą įvykdė.
Spalio 20-ąją policijai buvo telefonu paskųsta, jog broliai gyvena Dainos kaimo miške, o vienas ieškomasis – Erikas – dabar su draugu kaip tik knisasi Šiauliuose prie vieno Tilžės gatvės konteinerio.
Ten įtariamasis ir buvo sulaikytas. Po to policininkai iškart nuskubėjo į mišką ir tarnybinio šuns padedami pagaliau surado iš lentgalių, skudurų ir polietileno atplaišų sukaltą varganą žeminę. Nepastebėtiems prisėlinti pareigūnams padėjo tamsa bei pradėjęs dulkti lietus. Nesitikėjęs sulaukti policijos, Edgaras pašiūrėje gulėjo su tokia pat kaip jis valkataujančia mergina. Pamatęs į žeminę įbėgusį tarnybinį vilkšunį, žudikas klusniai pakėlė rankas.
Apžiūrėdami teritoriją pareigūnai pastebėjo, kad netoli savo pašiūrės broliai buvo išsikasę ir šakomis užmaskavę bunkerį, kuriame naiviai tikėjosi pasislėpti, jeigu policija aptiktų buveinę.
Nužudė už žodį
Suėmus brolius išsiaiškinta, kad tai iš Vilkaviškio rajono kaimo kilę Edgaras ir Erikas Jasulevičiai – iš tikro nužudę ne vieną, o du žmones!
2010-ųjų vasarą atsibastę į Šiaulius broliai Jasulevičiai iš pradžių apsistojo šio miesto benamių slėptuvėje Dubijos gatvėje, prie naujojo viaduko ir degalinės „Statoil“. Rugpjūčio 24-osios vakare Edgaras su Eriku, mieste pasiknisę po šiukšlių konteinerius, į slėptuvę atpėdino pernakvoti. Aptikę kelis benamius geriančius naminę degtinę, irgi prisėdo ir greitai pasigėrė.
Girtaujant pokalbis sukosi apie benamių praeitį – vyrai pasakojo, kas kur sėdėjęs. Edgarui nepatiko, kad gerokai vyresnis benamis Arūnas Lazdauskas drįso pasakyti, jog, girdi, broliai dar mažai ką gyvenime matę. Rėkdamas, jog jis jau sėdėjęs nepilnamečių kolonijoje, įsiutęs Edgaras taip trenkė pašnekovui į veidą, jog šis atbulas nusirito kūliais.
Po to Edgaras, Eriko padedamas, tol mušė, spardė A. Lazdauską, šokinėjo jam ant krūtinės, kol tas mirė. Pamatę, jog prisidirbo, broliai iš slėptuvės išsinešdino į Dainos kaimo mišką. Ten susirentė pašiūrę ir naiviai tikėjosi pagyventi ilgai, net žiemoti.
Gyveno su merginomis
Juokingiausia, kad „miško robinzonai“ susirado žmonas – jųdviejų pašiūrėje apsigyveno kelios iš namų pabėgusios ir romantikos (?) pasiilgusios merginos. Viena jų greitai pasisotino romantika iki ausų – pasijuto besilaukianti, tik negalėjo pasakyti, nuo kurio iš brolių. Išsigandusi mergina nuvyko pas seserį į Klaipėdą ir pasidarė abortą.
Tardomi ir vėliau teisme broliai neneigė mušę ir žudę benamius, tik elgėsi arogantiškai, visiškai neatgailavo – ypač du žmones pribaigęs Edgaras.
Teisme Edgaras arba vaipėsi, arba žvelgė piktu psichopato žvilgsniu. Išgirdęs, kad prokuroras teismo pareikalavo jį įkalinti iki gyvos galvos, teisiamasis pridūrė, kad taip ir reiktų padaryti, nes atgavęs laisvę jis gyvensiąs taip pat – be dvejonių ir gailesčio žudydamas visus, stojusius jam skersai kelio.
Tiesą sakant, toks šio jaunojo kraugerio požiūris visai logiškas. Edgaras – tipiškas pavyzdys prarastos kartos, apie kurią seniai yra įspėję pedagogai bei policininkai. Pastarieji seniai kalbėjo, kad smarkiai geriančios Lietuvos kai kurie be priežiūros likę girtuoklių tėvų vaikai išaugs tikrais monstrais.
Kitaip jie nemoka
Asocialioje šeimoje augęs Edgaras net didžiuojasi, kad, metęs mokyklą ir pabėgęs iš motinos namų, valkatauti, svaigintis klijais ir alkoholiu pradėjo nuo 13 metų. Jis net neįsivaizduoja, kad daiktus galima užsidirbti ir nusipirkti, o ne pasivogti ar susirasti šiukšlių konteineryje. Teisme jis didžiavosi, kad nepilnamečių kolonijoje, į kurią buvo pasodintas už valkataujant įvykdytas vagystes, jo visi privengę, nes, sakė, be dvejonių puldavęs visus, kurie tik drįsdavo jam prieštarauti.
Edgaro klausantis aiškėjo, jog jis paprasčiausiai nemoka problemų spręsti kitaip nei kumščiais, lazda ir peiliu, todėl ir nužudė du žmones.
Metais jaunesnis jo brolis Erikas truputį ramesnis. Jis dar neatėmęs niekam gyvybės, bet broliui pradėdavus siautėti, visada jam padėjo mušti kitus. Todėl teismas devyniolikmetį Eriką nuteisė kalėti pusantrų metų, o dvidešimtmetį Edgarą – 20 metų. Užmuštųjų bei sumuštųjų artimiesiems ir Ligonių kasai teismas iš abiejų brolių priteisė keliolika tūkstančių litų, bet net juokinga tikėtis bent menkos dalies atlygio.
Išklausęs nuosprendį prokuroras nutarė, atsižvelgdamas į Edgaro pareiškimus teisme, apskųsti šį nuosprendį Apeliaciniam teismui – reikalauti pažadėjusį nesustoti dviejų žmonių žudiką įkalinti iki gyvos galvos.
Sigitas STASAITIS
