Keista, tačiau mūsų šalyje yra ir daugiau itin garsių žmonių, kurie nedalyvauja rytiniuose kamščiuose ir į darbus, kurių turi apsčiai, keliauja viešuoju transportu arba, reikalui esant, naudojasi taksi bei vairuojančių artimųjų pagalba.
Justinas Jankevičius: saugau eismo dalyvius nuo savęs
Vieną jų, garsų Lietuvos komiką, televizijos laidų ir renginių vedėją, Justiną Jankevičių, sutikau kartingų lenktynėse. Pergalės, žinoma, čia jis nepelnė, tačiau savo pasiekimais buvo patenkintas.
„Motorine transporto priemone važiavau trečią kartą. Mano tikslas buvo aplenkti Vitalijų Cololo. Pirmą kartą nepasisekė, tačiau antrąjį vos neįvažiavau jam į šoną ir nurungiau. Šiame važiavime likau aštuntas, aplenkiau du varžovus, tad jaučiuosi puikiai“, – džiūgavo J. Jankevičius.
Nors iš pradžių juokavo, kad „gazą paspaudžia tik būdamas girtas, tad vairuoti labai bijo“, paskui prisipažino, kad lygiai taip pat, kaip ir prieš tai apkalbėta Birutė Dambrauskaitė, niekada neturėjo vairuotojo teisių.
„Teisių niekuomet nesilaikiau, esu beteisis. Taip gavosi. Aš tiesiog neturiu jokio poreikio vairuoti arba dar kitaip – saugau eismo dalyvius nuo savęs. Aš esu oficialiai atsakingas žmogus ir jau geriau aš nevairuosiu negu prisijungsiu prie didelio būrio piktų, šlykščių vairuotojų“, – aiškią savo poziciją atskleidė garsus vyras.
Žymus šalies komikas ir televizijos laidų bei renginių vedėjas atskleidė, jog nevengia kelionių viešuoju transportu: „Mano profesijoje yra pravartu būti arčiau žmonių. Ir čia man gelbsti viešasis transportas“.
Vyras džiaugiasi, jog gana dažnai keliaudamas autobusu šalia savęs sulaukia nepažįstamų kompanionų ir visai nepyksta pakalbintas.
„Dar to betrūko, kad aš būčiau nemalonus. Visuomet maloniai bendrauju. Na, žinoma, rytiniuose kamščiuose visi būna pikti. Aš kaip ir prisijungiu prie jų. Tačiau aš dirbu tokiame darbe, kuriame bendravimas yra esminis dalykas, tad tai man tikrai ne kliūtis“, – atviravo garsus vyras. Pasiteiravus, kas jį, kaip eismo dalyvį, labiausiai erzina keliuose, J. Jankevičius nesvarstė nė sekundės – pikti taksistai jį veda iš proto.
„Mane labiausiai erzina taksi gyvenantys vairuotojai. Jie man nepatinka. O daugiau tai man viskas gerai, aš neturiu dėl ko pykti. Lygiai taip pat kaip ir politikoje: negali pykti ant valdžios, jei nebalsuoji rinkimuose. Taip pat ir keliuose: negali pykti, jeigu pats neturi teisių. Kai aš su dviračiu važiuoju, tada aišku, būna, kad papykstu. Tačiau tai viskas“, – pokalbį užbaigė J. Jankevičius.
Aušra Štukytė: pasijutusi šiek tiek laisviau kelyje, manau, tikrai paspausčiau
Jau netrukus, liepos 4 dieną TV3 televizijos eteryje išvysite pirmąją serialo „Naisių vasara. Sugrįžimas“ seriją. Čia vieną pagrindinių atliks Aušra Štukytė. tv3.lt kalbinta aktorė prisipažino, kad bene didžiausias iššūkis jai atliekant vaidmenį seriale – vairavimas. Nors televizoriaus ekrane atrodys, kad tai ji daro tobulai, visgi moteris net neturi vairuotojo teisių.
„Tiesiog savaime taip susiklostė, kad nesilaikiau teisių. Tiesą sakant, nelabai ir norėjau jas turėti. Filmavimams užtenka tiek, kiek moku valdyti mašiną, tačiau šiaip kol kas nėra didelio poreikio. Aišku, dabar kartais pagalvoju, kad gal ir būtų gerai. Tad kas žino, gal dar kada ir išsilaikysiu“, – atskleidžia garsi moteris.
Prasitarusi apie ateities planus, A. Štukytė dar prideda, kad į „Regitrą“ per prievartą jos tempti tikrai nereikėtų. Vairavimas jai – gana malonus procesas: „Dabar, filmuojant serialą „Naisiai“, neretai tenka sėsti į automobilį ir užvesti, suvaidinti, kad nuvažiuojam. Ir visai man patinka tas jausmas“.
Nors neturi teisių, susisiekimas jai – ne kliūtis. „Visko pasitaiko. Būna riedu viešuoju transportu, būna – taksi. Kai labai reikia, pavežioja mylimas žmogus“, – alternatyvas vardija aktorė.
Visgi už pramogoms skirtų motorinių vairavimo priemonių vairo jau ne kartą sėdėjusi aktorė sako, kad išsilaikiusi teises ir įgijusi užtektinai praktikos, nebijotų minti greičio pedalo: „Jeigu aš būčiau vairuotoja, pasijutusi šiek tiek laisviau kelyje, manau, tikrai paspausčiau“.
Tęsiant svajonių apie teises temą, A. Štukytė jau turi nusižiūrėjusi sau transporto priemonę. Jai prie širdies – gana vyriškas, tačiau, jos nuomone, itin patikimas variantas.
„Mano mylimiausi automobiliai – „Volvo“. Šios mašinos yra išties patvarios ir patikimos, tinkamos Lietuvos klimatui. Juk niekada negali žinoti... Pavyzdžiui, daug mano kolegų turi prabangius, gražius automobilius. Deja, kai tik prasideda šaltukai su šiais net nepavyksta išvažiuoti iš kiemo. Bičiuliai skundžiasi, jog niekaip negali užvesti variklio. Man automobilis turi būti patikimas, čia jaustis reikėtų saugiai. Tad gera išorė neturi jokios vertės. Kita vertus, kiek tą automobilį matai – įsėdi ir dairaisi į aplinkinius“, – svarsto garsi moteris.
Tačiau kol neturi teisių, A. Štukytė yra viena tų šaunių keleivių, neprotinančių šalia sėdinčių vairuotojų: „Kelių eismo taisykles žinau, tačiau tikrai nesu patyrusi labai didelio poreikio nurodinėti žmonėms. Žinoma, jei tikrai žinau, kad kažkaip būtų paprasčiau rasti kelią arba, kad jau visai į kitą pusę važiuojam, tai pasiūlau“.
Vytenis Pauliukaitis: automobilis – vienas vargas
Televizijos laidų, muzikinių projektų režisierius ir vedėjas, scenaristas Vytenis Pauliukaitis iki šiol džiaugiasi, kad ant pečių neužsikrovė sunkios naštos – vairuotojo teisių. Anot jo, automobilis – vienos bėdos.
„Aš visai niekada ir neplanavau turėti automobilio. Kam man tie papildomi rūpesčiai? Pavyzdžiui, automobilio pastatymas. Aš neretai turiu reikalų centre, o čia automobilį pastatyti tikras vargas. Aš dabar kartais autobusu greičiau nuvažiuoju, nei, pavyzdžiui, mano kaimynai automobiliu. Todėl, kad yra tik autobusams skirtos linijos. Džiaugiuosi, kad nereikia rūpintis technika, kuru ir kitais atributais“, – nuomonę rėžia V. Pauliukaitis.
Vyras džiaugiasi, kad jo šeima, giminaičiai, niekuomet net neragindavo išsilaikyti teisių. Visgi vienas jo šeimos narys jam parodė puikų pavyzdį, kodėl automobilio turėti neapsimoka.
„Mano brolis vairuoja, yra pakeitęs nemažai automobilių. Žinote, nepriklausomybės pradžioje mašinas labai vogdavo. Tad grįžęs į namus jis vis žvilgčiodavo pro langą ir tikrindavo, ar niekas nenuvarė jo karietos. Aš visad džiaugdavausi, kad neturiu tokių problemų.
Tiesą sakant, automobilio man niekada ir neprireikė. Daugelį metų aktyviai dirbau televizijoje, tad čia darbo reikalais mums buvo skiriamas transportas. O į Kauną, kur dažniausiai tenka nuklysti, keliauju traukiniu. Taip kad man ir nereikia to automobilio ir visų su juo susijusių problemų“, – atskleidžia garsus vyras.
Viešajame transporte randa pašnekovų
Užsiminęs apie keliones traukiniu, V. Pauliukaitis prisiminė ir viešojo transporto privalumus bei minusus. Čia garsenybei tenka susidurti su nemažai nepatogumų.
„Nepatogumų būna visokių. Tačiau čia jau viskas priklauso nuo bendro mūsų kultūros lygmens. Visko būna tose transporto priemonėse. Ir švaros trūksta, ir bendravimo/važiavimo kultūros. Na, ką padarysi.
Be to, vasaromis taip išretėja autobusų kursavimo tvarkaraščiai, kad ima atrodyti, jog į Trakus iš Vilniaus nuvažiuoti daug lengviau nei sostinėje nuo vieno rajono iki kito. Na, kokie esame buityje, tokie ir transporto priemonėse. Deja, yra taip.
Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad į darbus dažniausiai keliauti tenka ne piko metu, tad susigrūdus troleibuse netenka stovėti“, – atvirauja režisierius.
Visgi garsius žmones troleibusuose gali išvarginti ne tik stovėjimas grūstyse. Čia pažįstami veidai susilaukia ypatingai daug bendrakeleivių dėmesio. V. Pauliukaitis – ne išimtis.
„Visko būna. Būna, sulaukiu komplimentų arba šiaip kas pakalbina, būna – autografų ar kartu nusifotografuoti paprašo. Į dideles kalbas aš nesileidžiu, tačiau visada atsakau, jei esu užkalbintas. Tiesa, jei tuo pačiu autobusu važiuoja išgėrusių žmonių, tuomet be išimties būnu pakalbintas. Bet nebūtinai bendrauju“, – pasakoja vyras.
V. Pauliukaičiui tenka išklausyti įvairiausių pasisakymų. Išgėrę žmonės linkę komunikuoti kaip niekada.
„Žinote, kadangi aš dabar gana dažnai sėdžiu įvairių televizijos projektų komisijose, būna visokių komentarų: teisingai, neteisingai, myli, nemyli. Ir taip jie ten diskutuoja, pasakoja.
Yra buvę įvairiausių momentų. Vienam piliečiui teko pasirašyti į pasą. Per visą autobusą vyras ieškojo rašiklio. Sakė, kad jo mamai tai bus didžiulė staigmena. Tad nebuvo kur dingti.
Tiesa, kelionė gali atnešti naudos. Pavyzdžiui, kartą buvau apdovanotas krepšiu obuolių, kriaušių. Kartais labai juokingai elgiasi vaikai: jie stengiasi mane įamžinti savo mobiliaisiais teflonais. Mano, kad nematau, tačiau tikrai pastebiu“. – prisiminimais dalijasi V. Pauliukaitis.
