Vilnius, birželio 11 d. Ketvirtadienį Vilniaus senamiestyje įvyko baigiamosios akliesiems ir silpnaregiams skirto projekto „Garsų fotografija“ dirbtuvės, kuriose dalyvavo ir profesionalūs fotografai. Kitokią fotografiją pirmą kartą išbandė fotografės Joana Deltuvaitė bei Vilma Samulionytė.
Norėdamos suprasti, ką jaučia ir kaip fotografuoja aklieji ir silpnaregiai, jos fotografavo kartu, tačiau užrištomis akimis. Fotografes už parankių lydėję projekto organizatoriai fiksavo jų įspūdžius ir spėjimus, ką jos tuo metu fotografuoja.
„Kai pradedi fotografuoti, manai, kad tai, ką girdi ir nufotografuosi, bet taip nėra. Aš visą laiką apsigaudavau. Vienoje vietoje grojo dūda ir man atrodė, kad ji groja aukštai. Aš ją fotografuoju ir mane lydėjusiai Indrei sakau, kad fotografuoju tą garsą aukštai, o ji sako, kad jis eina iš apačios“, - pasakojo projekte dalyvavusi J. Deltuvaitė.
„Iš tiesų nematydamas tu erdvę konstruoji visai kitaip nei matydamas. Akliesiems ir silpnaregiams garsai reiškia ką kita nei mums, todėl reikia laiko, kad pradėtum labiau įsiklausyti. Manau, bus labai įdomu pamatyti šias nuotraukas ir palyginti su tuo, kaip jas įsivaizdavome fotografuodami“, - sakė fotografė V. Samulionytė.
Tris mėnesius trukusio projekto „Garsų fotografija“ dalyviai fotografavo, įsiklausydami į aplinkinius garsus, pasikliaudami intuicija ir momento impulsais. Juos įvairiais techniniais klausimais konsultavo ir pasibaigusias juosteles padėjo pasikeisti asmeniniai kuratoriai iš projektą įgyvendinusios viešosios įstaigos „Kakava“.
Projekto dalyviai surengė kelias kūrybines dirbtuves Vilniuje, Kaune ir pajūryje, organizavo diskusijas, skirtas aptarti gautas nuotraukas ir palyginti jas su įprasta fotografija. Fotografuodami jie naudojo nesudėtingus juostinius fotoaparatus, kuriais fotografuoti galima ir neturint specialių žinių.
„Įspūdžių iš šio projekto liko nemažai, ypač iš išvažiuojamųjų dirbtuvių į Rusnę, Ventės ragą, Kauną. Pirmą kartą susidūriau su tokios fotografijos rūšimis, tačiau jaučiausi laisvai ir natūraliai. Kiek bendravau su savo aplinkos žmonėmis, tai jie reaguodavo dvejopai: vieni sakydavo – nesąmonė, kaip gali fotografuoti pagal garsą, o kiti – įdomus sumanymas, gal vertėtų ir mums pabandyti. Aš pabandžiau ir tuo džiaugiuosi“, - kalbėjo „Garsų fotografijos“ dalyvis Rimvydas Auryla.
Tiek aklųjų ir silpnaregių, tiek projekte dalyvavusių profesionalių fotografų nuotraukos ir rugsėjį bus eksponuojamos „Fluxus ministerijoje“ ir organizatorių svetainėje www.kakava.com. Čia taip pat galima bus pasižiūrėti ir režisierės Dalios Survilaitės sukurtą dokumentinį filmą apie „Garsų fotografijos“ dalyvius.
Akimirkos iš projekto „Garsų fotografija“ dirbtuvių:
