Nuo liepos 1-osios, įsigaliojus Teismų įstatymo pakeitimams, teismų posėdžiai ne tik fiksuojami posėdžių sekretorių, bet ir įrašinėjami garso įranga.
Pailgėjo teismų posėdžių trukmė
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, palaimindamas tokį projektą, buvo įsitikinęs, jog naujoji tvarka padės užtikrinti teismo posėdžio viešumą ir skaidrumą. „Iki tol neretai kildavo ginčų dėl teismo protokolų tikslumo, – sakė ministras. – Teismų posėdžių fiksavimas garso įranga leis greičiau išspręsti ginčus dėl iškilusių neaiškumų, bus paprasčiau kontroliuoti teisėjų darbą bei užtikrinti geresnę darbo kokybę.“
Visi Lietuvos teismai dabar aprūpinti mobilia įrašymo įranga (įsigyta 680 diktofonų – tiek, kiek yra teismo posėdžių sekretorių) ir įrašų saugojimo įrenginiais.
Kai kurie teisėjai, ypač tų teismų, kur darbo krūviai labai dideli, nėra patenkinti tokiomis naujovėmis. Jie tvirtina, jog teismo posėdžių įrašinėjimas tik pridėjo papildomo darbo posėdžių sekretorėms, pailgino teismo prosėdžių trukmę ir pačios bylos nagrinėjimo laiką.
„Privalu įgarsinti visus procesinius dokumentus, o tai užima nemažai laiko, – aiškina Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė. – Būna, kad diktofonas viduryje teismo posėdžio išsijungia ir elementai išsikrauna... O kartais diktofoną stabdyti tenka, nes mes girdim, ką bylos dalyvis sako, o įrašas – prastas, „nepagauna“ balso. Tačiau, kita vertus, tai verčia pasitempti – ir ne tik mus, teisėjus. Pasitempti teko ir advokatams bei prokurorams. Dabar teismo posėdžių metu mažiau išgirstu visokių nereikalingų interpretacijų ar asmeniškumų.“
„Galbūt žvelgiama į ateitį ir, iškilus kokiam nors ginčui, prireiks tų įrašų, – svarsto Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas. – Bėda ta, kad kol kas nėra stacionarios įrašų technikos. Dabar vargstame su diktofonais: turime sekti, kad nesibaigtų įrašo laikas, kad, dar nepasibaigus teismo posėdžiui, neišsikrautų elementai ir pan.“ Teisėjas mano, kad galbūt vertėtų įrašyti tik tuos teismo posėdžius, į kuriuos susirenka karingai nusiteikę bylos dalyviai. „Juk visokių žmonių pasitaiko: būna, jau teismo koridoriuose pykstasi ir vos ne į atlapus stveriasi. Tačiau yra tokia tvarka ir turime jos laikytis“, – reziumuoja V. Jurjonas.
Bus stacionari įranga
Kaip jau minėjo teisėja V. Vaivadienė, posėdžių garso įrašai drausmina visus proceso dalyvius. Visi kalbinti teisėjai pripažįsta, jog dabar rečiau išgirsta ir proceso dalyvių „apsisvaidymų“ negražiomis frazėmis, ir teismo procesui neturinčių jokios reikšmės išvedžiojimų. Kai kurie teisėjai prisipažino, kad perklausę pirmuosius savo teismų posėdžių įrašus, griebėsi už galvos. „Buvome įsitikinę, jog kalbame taisyklingai, gražia lietuviška kalba, – neslėpė nuostabos jie. – Tačiau pasiklausius įrašų pasirodė, jog ir žodžių galūnes „nukandame“, ir tarmiškų žodelių pasitaiko, ir kalbos „šiukšlių“. Va, šiuo atveju ši priemonė labai gera – sužinai, kur reikia tobulėti...“
Kai kurie teisėjai piktinasi, jog teismo posėdžių įrašinėjimas – tai dar viena priemonė kontroliuoti teisėją. Jie įsitikinę, kad yra pakankamai institucijų, kurios tai daro ir kurioms galima apskųsti teisėjo veiksmus, jei kuri nors besibylinėjanti šalis mano, kad teisėjas pažeidė procesinius veiksmus, nederamai elgėsi ar priėmė neteisingą sprendimą. Tačiau teisėjai sutinka, jog iškilus ginčui, objektyvesnės priemonės išsiaiškinti tiesai, ko gero, nėra. „Iš tikrųjų, tuomet nereiks įrodinėti, kad pasielgei taip, kaip numato įstatymas, o ne kaip suinteresuotas asmuo, kaip kartais bandoma įrodyti, – sakė jie. – Tereikės perklausyti teismo posėdžio įrašą, ir viskas bus aišku.“
Beje, žadama, kad ateityje garso įrašai visiškai pakeis rašytinius teismo posėdžių protokolus. Kai kuriuose teismuose, kur leis techninės galimybės, jau nuo ateinančių metų sausio mėnesio planuojama įrengti stacionarią garso įrašymo įrangą. „Po metų kitų prie tokios praktikos turėtų pereiti visi šalies teismai, – sako teisingumo ministras R. Šimašius. – Esu įsitikinęs, jog tai leis efektyviau organizuoti teismų darbą bei užtikrinti maksimalų tikslumą fiksuojant posėdžių eigą.“
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
