Įtariama, kad dėl nusikalstamų jų veiksmų galėjo būti priversta bankrutuoti sėkmingai dirbusi panevėžiečių pamėgta šakočių ir kitos konditerijos bendrovė „Panevėžio eglė“.
Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, ši byla pradėta pernai atliekant tyrimą dėl trijų bankroto administratorių galimo piktnaudžiavimo.
BNS žiniomis, kaltinimai dėl nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo būdu pasisavinto didelės vertės turto šioje byloje pareikšti „Panevėžio eglės“ direktorei Rasai Duobienei, bankroto administratoriui Jurijui Grafmanui, figūruojančiam kitame ikiteisminiame tyrime, bei bendrovei „Olfema“ ir jos direktorei Irmai Labinaitei.
Teisėsaugos duomenimis, J. Grafmanas, turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios bendrovės akcijų, praėjusių metų sausį nurodė savo bendrininkei R. Duobienei, paskirtai „Panevėžio eglės“ direktore, pasirašyti Hipotekos sutartį su „Olfema“ bei su viena bankrutuojančia bendrove. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. Grafmanas.
Pagal šią sutartį „Panevėžio eglė“ tapo laiduotoja dėl bankrutuojančios bendrovės 480 tūkst. eurų dydžio turtinės prievolės įvykdymo, įkeičiant konditerijos įmonei priklausančias gamybos-prekybos patalpas Panevėžio centre.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį sudarė Hipotekos sutartį.
Jau po mėnesio I. Labinaitė kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš „Panevėžio eglės“, o šios bendrovės direktorės R. Duobienės prašymu pernai kovą Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Panevėžio eglė“ bankroto bylą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši Hipotekos sutartis galimai nulėmė tyčinį nusikalstamą konditerijos bendrovės bankrotą ir atvėrė kaltinamiesiems galimybę pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias šiai įmonei. Dėl bankroto darbo neteko konditerijos bendrovės darbuotojai.
Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Pernai teismui perduota Panevėžio bankroto administratorių galimo piktnaudžiavimo byla. Specialiųjų tyrimų tarnyba informavo, kad kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba, dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, nusikalstamu bankrotu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu pareikšti trims bankroto administratoriams. BNS žiniomis – J. Grafmanui, Andriui Grigalauskui bei Gaivai Kažemekienei.
Taip pat įtarimai pareikšti J. Grafmano vadovaujamai bankroto procedūras vykdančiai įmonei „Bankrotas LT“ ir buvusiam Panevėžio uždarosios akcinės bendrovės „Litgrain“ direktoriui Mindaugui Šydeikiui.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „Bankrotas LT“ vadovas J.Grafmanas kartu su buvusiais bankroto administratoriais G. Kažemekiene ir A. Grigalausku, kaip įtariama, padėjo tuometiniam „Litgrain“ vadovui M.Šydeikiui pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti beveik 200 tūkst. eurų turtinės prievolės savo bendrovei, eliminuojant iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą J.Grafmanas ir A.Grigalauskas iš M. Šydeikis, kaip įtariama, pareikalavo 50 tūkst. eurų atlygio.
