Tačiau teismas pakeitė bausmę – vietoje lygtinio laisvės atėmimo ir laikino draudimo verstis mediko praktika chirurgui skirta piniginė bauda.
Anksčiau paskelbtu nuosprendžiu už neatsargų gyvybės atėmimą medikui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.
Tačiau bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija ankstesnę bausmę pakeitė į 2824 eurų piniginę baudą. Tokią maksimalią baudą įstatymas numatė nusikaltimo padarymo metu.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas nusikalstamą veiką tinkamai neindividualizavo.
Teisėja sakė, kad laisvės atėmimo bausmė, nors ir jos vykdymą atidedant, neatitinka M. Žiuko pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo principų. Po nelaimės klinikoje M. Žiukas toliau dirbo gydytoju Danijoje, nusikalstama veika buvo padaryta einant gydytojo pareigas ir siekiant išspręsti paciento sveikatos problemas. Medikai anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. teismas mano, kad šioje byloje skiriant bausmę reikia taikyti išimtį iš taisyklės.
Tuo metu M. Žiukas prašė visiško išteisinimo, jo parodymus teismas įvertino kritiškai.
Teisėja V. Liudvinavičienė posėdyje sakė, kad nors gydytojai ir specialistai apygardos teisme kardinaliai pakeitė parodymus, teismo manymu, mediko kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Dviejų vaikų tėvas, 33 metų Marius V. mirė privačioje Vilniuje veikiančioje klinikoje 2103 metais, po operacijos, išsivysčius stipriam kraujavimui, pacientas neteko apie 4 litrų kraujo. Medikai bandė gelbėti vyrą, teismo nuosprendyje rašoma, kad kraujo tiek daug, kad siurblys dirbo maksimaliu režimu.
Byloje nustatyta, kad M. Žiukas, 2013 metų gegužės 16 dieną, dirbdamas chirurgu urologu, laparoskopinės varikocelektomijos metu operuodamas vyrą netinkamai atliko chirurginę intervenciją, nes pažeidė kraujagyslę – kairiąją išorinę klubinę veną, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir vyras mirė.
Chirurgui apkaltinamąjį nuosprendį pernai spalį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Tada teismas konstatavo, kad gydytojams, vykdantiems savo pareigas, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Teismo vertinimu, nuteistasis nenumanė, kad jo klaida – kairiosios išorinės klubinės venos pažeidimas gali sukelti vyro mirtį, tačiau pagal jo kaip gydytojo-urologo išsilavinimą, patirtį bei kompetenciją turėjo ir galėjo numatyti, jog jo neapdairus ir neatidus elgesys – stambios kraujagyslės pažeidimas – gali sukelti paciento mirtį.
„Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nuteistojo veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo“, – skelbė teismas.
Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis medikui įsiteisėjo.
Šalys dar gali rašyti skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.