Nesveika ta moteris reikia ja uždaryti ir patikrinti ar pati nėra pavojinga visuomenei . Smurtas augina smurtininkus , todėl pasekmės yra ir bus .

Identifikuoti sadizmą moka daugelis.Identifikuoti šizofreniją moka medikai.Bet jis tuo pačiu ir isterinis psichopatas.

Retenybe yra isgirst, kad sovietiniais laikais, tevai neeme dirzo, man net atrodo nebuvo kitaip. Butu idomi stastistine apklausa. Kazin ar bus 10% uzaugusiu be smurto. Kaip bebutu gaila, pati gaudavau berzines koses su kuo papuola.. skaudziausiai "lipdavo" laidas/sokdyne... Su tevais bendrauju, bet esu salta, nors zinau, kad nebuvau auksinis vaikas, bet manes kitaip neismoke. Nenoriu kaltinti ju, nes jie negavo ziniu kaip uzauginti zmogu. Dabar pati budama mama sunkiai sutariu su vaiku, bet bandau sviestis ugdymo,auklejimo klausimais ir noriu tureti graziu atsiminimu, kad ir vaikas gerai jaustusi, prisimintu ir visad noretu sugrizti pas tevus.

As labai suprantu ir uzjauciu Anna, nes dauguma zmoniu ka patyria vaikysteje, kaip su jais buvo elgemasi, ir uzaugia buna ziaurus arba patys nesuprasdami kersyje kiekviena uz bet ka. As pati is vaikystes turiu blogu prisiminimu is tevo, kaip jis mane musdavo ne tik kas papuldavo po ranka, bet ir kumsciais, jei mociute ar mama bandydavo uzstoti ir joms tekdavo paragauti. Ir tik kai as paaugau tada jau galedavau apsiginti ir mama uzstoti, tada pliekdavau is sirdies, o to pasekoja ir uz vaikysteje patirta smurta. Mano tetis taip pat jau mires, bet sirdy vis tiek islike tiek skaudziu randu, ir kartais buna situaciju kada is praeities islenda tie prisiminimai as iki siol automatiskai susiguziu. Ziauru skaityti tokius komentarus kaip reikejo ir gavo, ar buvo uz ka.... Zmogus tikriausiai tik dirzeliu buvo papliauksnojamas, bet tikrojo smurto nera patyres, net slykstu skaityti.....

žmogus Sirgo, ir toks jo elgesys buvo įtakotas ligos. todėl su pagieža dabar jau nebeverta kalbėti apie mirusį žmogų. ką galima kaltinti šioje vietoje - tai jos motiną kad nepadarė visko kad dukrai būtų geriau ir saugiau...

Mane tevas irgi musdavo,bet as negaliu pasakyt ne vieno blogo zodzio apie ji. Ir visai nesvarbu,kad jau yra mires. Be reikalo nemuse,ojeigu muse-vadinasi reikejo. Toks tada auklejimo budas buvo. Uzaugo mano vaikai, as jiems, kai augo, irgi dirzu suduodavau,bet uz reikala. Keistas tu zmogus,autore,uzaugai ir nesupranti,kad apie mirusius gerai arba nieko.

Esate stipri moteris.nubraukit nuoskaudas. Linkiu daug graziu spalvu mirgejimo samoneje,tauriu jausmu,kurkite grozi.

Labai sujaudino atviras pasakojimas,ne kiekvienas sutiktų tiek atskleisti skausmingos patirties.Gerbiu stiprią moterį,kad būdama lenkiama prie žemės,sugebėjo vaikystėje ir vėliau,atsitiesti,nepalūžti.Panašaus patyrimo esu turėjus ir aš,todėl labai gerai suprantu,ką reiškia išgyventi bet kokiomis sąlygomis,kautis už būvį.Visada palaikoma savo Mamos,kurią,deja,skriaudė tėvas,užaugau,manau,padoriu žmogumi.Esu pilna supratimo ir užuojautos tiek artimam,tiek svetimam žmogui.O tėvui mirus,atleidau,bet nieko nepamiršau.Ir noriu pasakyti,kad moterys nekentėtų smurto,pykčio nors dėl savo vaikų.Tikrai sugebėsit išgyventi be tirono,o vaikų psichika nebus luošinama.

Nesuprantu?tai kur buvo jos mama,arba čia kažkokias nesamonės šneka,arba pačiai su galvą negerai

Sakyčiau apie mirusius gerai arba nieko