• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Artėja Vėlinės, kurios daugelio apipintos paslaptimis ir baimėmis. Pastaraisiais metais ryškėja nauja tendencija – lietuviai mini ne tik Visų šventųjų dieną, bet ir Heloviną, kuris neatsiejamas nuo baugių kaukių, vakarėlių ir šėlsmo.

138

 Artėja Vėlinės, kurios daugelio apipintos paslaptimis ir baimėmis. Pastaraisiais metais ryškėja nauja tendencija – lietuviai mini ne tik Visų šventųjų dieną, bet ir Heloviną, kuris neatsiejamas nuo baugių kaukių, vakarėlių ir šėlsmo.

REKLAMA

Astrologė Vaiva Budraitytė prisipažįsta dažnai sulaukianti klausimų, kaip švęsti Vėlines ir ar nepakenks vakarėliai jų metu. 

„Mano nuomone, reikėtų pažiūrėti, kaip tą dieną minėjo Senovės lietuviai ir pamėginti padaryti ką nors panašaus. Triukšmingai švęsti heloviną pradėta XIX amžiaus pabaigoje, Anglijoje.

Lietuviai, kaip ir dauguma Europos tautų, eidavo į kapines valgyti. Ten palikdavo ant kapo gražiausius maisto gabalėlius. Net specialiai tai šventei raudonai dažydavo kiaušinius, kuriuos palikdavo ant kapo vėlėms, laistydavo kapą pienu, medumi.

REKLAMA
REKLAMA

Tai buvo, tarsi, padėka, kad protėviai juos saugo“, – aiškina būrėja.

Ji įsitikinusi, kad Vėlinių dieną nepageidaujama eiti į lauką. „Buvo baiminamasi, kad vėlės gali išgąsdinti, ypač vaikus. Ryte maistą išdalindavo elgetoms, už kuriuos prašydavo pasimelsti“, - sako V. Budraitytė.

Ji primena, kad apsilankyti kapinėse, pas artimuosius, reikėtų kiek įmanoma dažniau.

Tradiciškai lietuviai mini mirusių žmonių gimimo metines, jubiliejus, užsako mišias, todėl tikrai puiku, jeigu aplankysite kapą dažniau, o ne kartą metuose.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų