Lapkričio 27 dieną įvyks Gdansko nacionalinio muziejaus ir Gdansko fotografijos galerijos parengta kompozitoriaus Mieczysławo Karłowicziaus fotografijų ir tekstų paroda
iš Lenkijos turistinės ir kraštotyros draugijos centrinės kalnų bibliotekos Krokuvoje rinkinių.
Paroda „Mieczysław Karłowicz 1876-1909. Tatrai“ veiks 2008 11 27 – 2008 12 24 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius). Atidarymas lapkričio 27 d. 17 val.
Mieczysławo Karłowicziaus giesmes atliks Gabrielė Vasiliauskaitė – sopranas,
prie fortepiono - Mindaugas Neverovas.
Po parodos atidarymo paskaitą apie M. Karłowicziaus gyvenimą ir kūrybą skaitys Nacionalinės premijos laureatas prof. Jonas Bruveris.
Kuratoriaus žodis
2005 m. rugsėjy nuvykęs į Zakopanę, gyvenau pas Marką Zaniewskį (jo senelis Feliksas Zaniewskis buvo Vilniaus fotografas ir cinkografas, dirbęs kartu su Stanisławu Filibertu Fleury). Jo bibliotekoje radau 1959 m. išleistą Mieczysławo Karłowicziaus knygą „W Tatrach” („Tatruose”).
Karłowicziaus nuotraukos ir tekstas sakyte sakė, jog menininkas tikrai nusipelnė, kad jo kūryba būtų išpopuliarinta. Nutariau, kad verta parodyti visuomenei jo pagarbos vertą savitumą – garsaus muziko, gerai valdančio plunksną, o kartu puikaus fotografo, be to, iniciatyvaus visuomenės veikėjo. Mano pasiryžimą dar labiau sutvirtino dvi Lenkijos radijo 2 programos laidos iš ciklo „Lenkų dainos valanda”, kurias vedė profesorius Mieczysławas Tomaszewskis.
Karłowicziaus nuotraukas, dažnai išeinančias už paprasto atvaizdavimo ribų, sudaro dar kritikų nenagrinėtos meistriškos vizualinės struktūros. Kūrybinės emocijos svyruoja tarp tikro dokumentalumo ir dialogo su uolos siena bei erdve. Taip pat ir su skale: siena – žmogus. Tai yra muziko dialogas, nesąmoningai kompozitoriaus patirtį perkeliančio į fotografo darbą. Jis mato šviesos reikšmę, skaito skardžio, stataus kalnų takelio ir viršukalnės partitūrą. Kuria atmosferą, suvokiamą tik pasiekus tam tikrą aukštį... Gaila, kad tarp jo artimųjų nebuvo menininko ar vaizdo filosofo, su kuriuo būtų galėjęs diskutuoti apie fotografijos meną.
Apie Karłowicziaus kūrybą, apimančią erdvę tarp žodžio ir garso, kalbama jau seniai. Reikia laukti tyrinėtojų apmąstymų sulyginus tai, ką apie jį jau žinome, su jo fotografijos vaizdais.
Stefan Figlarowicz
Gdansko fotografijos galerijos direktorius
Mieczysławas Karłowiczius - kompozitorius ir dirigentas gimė 1876 m. gruodžio 11 d. Vyšniave (dab. Baltarusijos teritorijoje), mirė 1909 m. vasario 8 d. Tatruose (žuvo po sniego lavina).
1882 m. Karłowiczių šeima apsigyveno Heidelberge, vėliau, 1885 m., persikraustė į Prahą, 1886 m. – į Drezdeną, o 1887 m. visam laikui apsigyveno Varšuvoje. Heidelberge ir Drezdene Mieczysławas Karłowiczius lankė bendrojo lavinimo mokyklas, nuo 1888 m. mokėsi realinėje W. Górskio mokykloje Varšuvoje.
Nuo mažumės auklėtas meilės muzikai dvasia, būdamas užsienyje jis susipažino su operine ir simfonine muzika, taip pat ir su Žoržo Bizė, Karlo Marijos fon Vėberio, Johaneso Bramso, Bedržicho Smetanos kūriniais. Nuo septynerių metų Drezdene ir Pragoje privačiai mokėsi griežti smuiku, vėliau ir Varšuvoje pas Janą Jakowskį. 1889–1895 m. buvo Stanisławo Barcewicziaus mokinys, tuo pačiu metu mokėsi harmonijos pas Zygmuntą Noskowskį ir Piotrą Maszyńskį, vėliau kontrapunkto ir muzikos formų pas Gustawą Roguskį.
Tuo metu M.Karłowiczius pradėjo ir komponuoti. Pirmas išlikęs kūrinys fortepijonui CHANT DE MAI yra parašytas 1883–1884 m.
1893–1894 m. jis lankė Varšuvos universiteto Gamtos mokslų fakulteto paskaitas. 1895 m. išvažiavo į Berlyną, ketindamas mokytis griežti smuiku pas Josefą Joachimą. Nepatekęs į jo klasę Hochschule für Musik, mokėsi privačiai pas Florianą Zajicą.
Vis dėlto jaunasis kompozitorius nusprendė pasišvęsti komponavimui ir pradėjo studijuoti pas Heinrichą Urbaną. Kartu lankė muzikos istorijos, psichologijos ir fizikos paskaitas Berlyno universiteto Filosofijos skyriuje.
Nuo 1895 m. pabaigos iki 1896 m. pabaigos buvo sukurta didžioji dalis iš 22 išlikusių solinių dainų. Iš Berlyno siuntė muzikinę korespondenciją į EMTA. Be smulkesnių kompozicijų, studijų pas Urbaną metais sukūrė muziką Józefo Nowińskio dramai „Biała Gołąbka” (Baltoji balandė). Paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje Karłowiczius pradėjo rašyti simfoniją „Odrodzenie” (Atgimimas), kurią užbaigė savarankiškai, jau grįžęs į tėvynę.
1901 m. baigė studijas ir grįžo į Varšuvą. 1903 m. veikė Varšuvos muzikos draugijos valdyboje, ten įkūrė ir vavodavo styginių orkestrui.
Mieczysławas Karłowiczius pasišventė vienos rūšies kūrybai – simfoninei poemai. 1904–1905 m. sukūrė šešias simfonines poemas op. 9-14.
1906 m. kompozitorius apsigyveno Zakopanėje. Ilgus metus su Tatrais jį siejo ypatingas ryšys. Buvo Tatrų draugijos narys, publikavo straipsnius apie kalnų keliones, žavėjosi alpinizmu, slidinėjimu, fotografija. Tapo vienu iš lenkų alpinizmo Tatruose pradininkų.
