Vasara... Ech... Ją prisiminus prieš akis iškyla vaizdas: saulėtoji Nida, nestokojantys pinigų vokiečiai ir ... Krūva neplautų lėkščių (ši vasaros dalis ir buvo nemaloniausia). Uždarbis nedidelis, tačiau iš kaimo atlėkusiai merginai pakako ir tiek. Na, bet apie darbus gana...
Dabar – linksmybės. Palaukit, gal dabar šiek tiek apie romantiškus vaizdus.
Man dar niekada neteko matyti ko nors panašaus... Užtenka atsistoti ir tu jautiesi it Sacharos dykumoje, kuri žavi savo didumu bei vaizdu, ant kurio tu stovi. Keista, bet anksčiau neteko matyti ir žmonių, kurie, įsijautę į visai kitą pasaulį (savo pasaulį). Tarkim, viena moteris, melancholiškai atsiribojusi nuo visko, ėjo viena miško takeliu. Ji džiaugėsi tuo, ką jai suteikė gamta. Jos žvalgymasis aplink, šypsena veide sukėlė jausmą, dėl kurio pasijaučiau tvirčiau, laimingiau. Kaip niekada man nuotaiką pakilėjo nepažįstamas žmogus. Keista, bet tiesa.
Jei paminėjau Nidą, reikia paminėt ir jūrą. Prie jos, tiesa, nueidavau retai (darbas darė savo), bet, kai tik atsirasdavo proga, bėgdavau gaudyt bangų. Deja, tekdavo paragauti ir druskos skonio. Na, jei apie pramogas, tai įdomesnę vasaros dalį praleisdavau vakarais: Nidoje esantis "Beach Bar" (paplūdimy susirenkančio jaunimo vieta) leido man nebesapnuoti indų, atsipalaiduoti, ir apskritai – nebemiegoti. Atpalaiduojanti muzika leido atsiribot nuo realybės – o tai savam kaime pajausdavau labai retai. To man tiesiog trūko. Sunku suprasti tiems, kurie gyvena didmiesčiuose ( jiems tokie atsipalaidavimo būdai kone kasdienybė), tačiau man tai patys didžiausi nuotykiai, kuriais man smagu pasidalint su kitais. Žinoma, nuomonių, kad giriuosi, bus daug, bet juk laiškas būtent apie savo nuotykius.
Rasa Miseikytė
Esi įsitikinęs, jog tavo vasaros atostogos praėjo daug smagiau? Nori apie tai papasakoti visiems ir už istoriją gauti „Garnier“ priežiūros rinkinį odai? Tuomet nesnausk - siųsk savo istoriją į [email protected]
