Didžiausias Baltijos šalyse turgus - vienintelė vieta, kur taip susitelkęs stambiųjų niekinamas smulkusis verslas.
Dešimt tūkstančių prekeivių, dirbančių pagal patentą, kasdien ankstų rytą (išskyrus pirmadienį) užima savo darbo vietas milžiniškoje turgaus teritorijoje.
Jaučiasi skriaudžiami
Tie, kurie įsikuria palapinėse dešinėje nuo centrinių turgaus vartų, su nuoskauda balse save vadina benamiais ir baksnoja pirštu į paviljonų pusę: ten esą prekiauja tik išrinktieji.
Margaspalviai Sauliaus kaklaryšiai sukabinti sudriskusioje palapinėje. Ketvirtą valandą jis jau būna turguje, dešimtą - baigia darbą ir skuba į namus. Persirengęs važiuoja į „Akropolį“, kur iki vėlyvo vakaro pluša vadybininku. Per du darbus užsidirba vidutinį atlyginimą.
Apie savo darbo sąlygas Gariūnuose Saulius taip sako: „Duosi pinigų - gausi gerą vietą. Aš niekada neduosiu“. Anot jo, norint įsikurti paviljone, reikia pakloti per 100 tūkst. litų. Jam pritarė apatiniu trikotažu šalia prekiaujanti Svetlana.
„Mes čia vargstame todėl, kad nepriklausome privilegijuotųjų kastai. Mus kiaurai košia šiaurės vėjai, uostome nuo katilinių sklindantį dvoką. Tačiau gyventi kažkaip juk reikia“.
Keturiasdešimt vienerių metų Viktoras Gariūnuose prekiauja nuo pat pirmosios turgaus atidarymo dienos. Paklaustas, ar iš tikrųjų čia vieni prekeiviai diskriminuojami, o kiti administracijos globojami, vyras sakė, kad pats to nepajutęs.
„Bėda ta, kad dabar turguje uždirbti sunku. Didėja mokesčiai, brangsta benzinas ir maisto produktai. Pardavęs vienus marškinius, aš uždirbu vos vieną litą. Reikia parduoti 30 marškinių, kad atsipirktų 25 litų įvažiavimo į turgų mokestis“, - skaičiavo vyriškis.
Vieni iš Gariūnuose susikrauto kapitalo pasistatė ištaigingus namus, susikūrė savo verslą, kiti - ligi šiol vegetuoja, šiek tiek prisidurdami prie skurdaus šeimos biudžeto. Viktoras, pasak jo paties, priklauso prie pastarųjų.
„Vieną dieną atėjęs į savo prekių sandėlį radau jį išplėštą. Visi džinsai buvo pavogti. Policija vagių net neieškojo“, - pasakojo Viktoras, turėjęs už konsignacijos būdu gautas ir pradangintas prekes kelerius metus atidirbinėti Airijoje.
Ten jis sakė niekaip negalėjęs pritapti. Dirbo porą metų, per valandą uždirbdavo 9 eurus, grąžino skolas, tačiau pats liko plikas ir basas.
„Nors mano batai ir geros firmos, bet jau suplyšę, - ironizavo Viktoras. - Beje, kol buvau Airijoje, mano žmona susirado kitą. Nepalikau jos tik dėl vaikų“.
Šiandien vyras duonai šiaip ne taip uždirba, bet prasigyventi nebesitiki - jam pakanka savo mylimų pomėgių. Į gyvenimą žiūrįs filosofiškai.
Trūksta vietų po stogu
Gariūnų turgavietės vedėjas Vytautas Miškinis pripažino, jog problemų turgaus veikloje yra, tačiau jis nesutiko, kad, norint gauti geresnę vietą, reikia mokėti šimtatūkstantines sumas: „Mitų čia sklando įvairių“.
Anot jo, vietą paviljonuose galima išsinuomoti, jeigu prekeiviai tarpusavyje susitaria ir vienas kitam perleidžia geresnę vietą - tai yra tik jų susitarimo reikalas. Administracija į tai nesikiša, nors šito ir netoleruoja.
„Pagrindinė bėda ta, kad turguje trūksta vietų“, - sakė vedėjas. Pasak jo, šiuo metu projektuojamas 40 tūkst. kv. metrų prekybinis pastatas, todėl ateityje vietų po stogu turėtų užtekti visiems.
„Mes nė vieno prekiautojo nediskriminuojame, tiesiog šiandien yra tokia situacija“, - sakė V.Miškinis, tvirtindamas, jog sąlygos turguje būtų kur kas geresnės, jeigu rengiamiems Gariūnų plėtros projektams netrukdytų miesto valdžia.
Ignoravimas - akivaizdus
Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas Eugenijus Bulavas buvo kategoriškesnis. Anot jo, Gariūnų turgus yra tarsi ašaka gerklėje tiek stambiesiems prekybos centrams, tiek ir šalies politikams.
Stambieji rykliai nori pasiglemžti visas rinkas, tačiau, pasak E.Bulavo, nereikėtų įžeidinėti žmonių - egzistuoja smulkusis ir stambusis verslai, jie vienas be kito negalėtų gyventi. O ir vietos po saule visiems užtenka.
„Bet smulkieji verslininkai neturi galimybių savęs reklamuoti - jie jaučiasi prispausti. Juos galima palyginti su žemdirbiais, kurie yra nuolat išnaudojami. Kur matyta: jie avansu sumoka visus mokesčius. Ar „Maximos“ cent-rai moka avansu? Jie net susimažina pelnus, kad tik nemokėtų pelno mokesčio“, - piktinosi E.Bulavas.
Nedavė kyšio?
Prieš trejetą metų Vyriausybė Gariūnų turgavietės projektą patvirtino kaip valstybinės svarbos objektą.
„Mūsų sklypas truputį neatitinka detalaus plano. Tačiau jo tikslinimas vyksta jau kelerius metus. Vilniaus miesto savivaldybės klerkai su mumis žaidžia stalo tenisą“, - piktinosi E. Bulavas.
Anot jo, šį darbą galima būtų atlikti per kelias dienas, tačiau sklypo konfigūracijos planas svarstomas jau trejetą metų.
„Zuokas reikalavo duoklės, bet mes nedavėme. Aštuonerius metus su juo kovojome. Jis padavė mane į teismą, bet aš laimėjau. Aš turiu teisę Zuoką vadinti kyšininku ir Abonentu. Devynis mėnesius Zuoko nurodymu savivaldybė nepasirašinėjo statinių priėmimo aktų, todėl šiandien nėra naujų paviljonų“, - tvirtino E.Bulavas.
Jam atrodo mažų mažiausiai keista žeminti žmones, kurie savo prakaitu uždirba pragyvenimui. Politikai ypač dažnai pabrėžia, kad Gariūnai - tai Lietuvos kloaka.
„Viena danų doktorantė Kembridžo universitete apsigynė disertaciją tema „Gariūnų marginalizacija“. Ji savo darbe atsakė į klausimą, kodėl Gariūnai sukelia atstūmimo reakciją. Taip yra todėl, kad sovietiniais laikais prekyba buvo vertinama kaip spekuliacija. Toks požiūris yra išlikęs ligi šiol. Politikai susizgrimba apsilankyti turguje tik tuomet, kai artėja rinkimai. Vis dėlto čia susirenka per 300 tūkst. rinkėjų“, - kalbėjo E. Bulavas.
Planuose - ūkininkų turgus
Dėl Vilniaus miesto valdžios kaltės - sklypo projekto vilkinimo , pasak Gariūnų administracijos vadovų, Gariūnuose ligi šiol nėra ir ūkininkų turgaus.
„Tai sena mūsų idėja, - sakė komercijos direktorius Ramūnas Šeduikis. - Norime Lenkijos pavyzdžiu įkurti tokį turgų, kuriame pirmenybė būtų suteikiama vietiniam augintojui. Juk smulkiųjų gamintojų produkcijos nenori priimti stambieji prekybos centrai“.
Ūkininkų turgus, anot R. Šeduikio, išspręstų ir kitas problemas - jis orientuotų žemdirbius į tai, ką verta auginti ir ko ne.
„Restoranų bei kavinių tinklo savininkai tik ir laukia, kada atsidarys modernus ūkininkų turgus - jie mielai pirktų žemdirbių užaugintą produkciją“, - teigė Gariūnų turgavietės administracijos vadovai.
Jurgis Pekarskis, Valstiečių laikraštis
