Lietuvos sveikatos sistemos pertvarka Gargždų ligoninei kėsinasi smogti visa jėga. Vykdant reformą darbo netektų 49 medicinos darbuotojai, išeitinėms kompensacijoms reikėtų 860 000 litų, dar apie 200 000 litų – neišnaudotiems atostoginiams. Tačiau biudžete visos Lietuvos mastu kompensacijoms numatyti tik 4 milijonai litų.
Kol kas ligoninės vadovybė skendi nežinioje - oficialių dokumentų, kada bus duotas startas pertvarkai, nėra, tačiau jau žinoma, kad Gargždų ligoninė patenka į 12 rajoninių ligoninių sąrašą, kurioms pertvarka nebus atidedama. Ateinančiais metais Gargždų ligoninės finansavimas mažinamas 2 milijonais litų.
Nepatenka į išlygų sąrašą
Pagal 3R modelį ligoninės bus pertvarkomos suskirstant į tris lygmenis: rajoninį, regioninį ir respublikinį. Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja, kad tokių struktūrinių pokyčių esmė - optimaliai išdėstyti sudėtingesnes paslaugas teikiančių ligoninių tinklą ir atlaisvinti jas nuo darbo, kurį gali atlikti kitos gydymo įstaigos. Planuojama, kad Lietuvoje turėtų veikti 11 respublikinio lygmens ligoninių, 20 - regioninių. Rajoninių ligoninių liktų apie 30.
Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos posėdyje praėjusią savaitę pateikta konkrečių pasiūlymų dėl pertvarkos, susijusios su rajonų ligoninėmis vykdymo 2 etapais, kalbėta atsižvelgiant į socialines, geografines atskirų ligoninių sąlygas, daryti išlygas, taikant pertvarkos kriterijus. Tačiau Gargždų ligoninė nepatenka į laimingųjų, kurioms bus taikomos išlygos, sąrašą.
Paslaugų prieinamumas blogėja
Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Almos Grikšienės nuomone, sveikatos sistemos pertvarka bus neišvengiama, tačiau joje pasigendama aiškumo, nuoseklumo ir skaidrumo. Apmaudžiausia, kad nuo 1997 metų be skolų dirbanti, suremontuota, turinti gerą medicinos įrangą ir pakankamai kvalifikuotą medicinos personalą, o ir sunkmečiu nenuostolingai veikianti ligoninė viena pirmųjų patenka ant pertvarkos „ešafoto“. „Kartais bandoma suprimityvinti mūsų nerimą dėl reformos. Prikišama, kad atseit jaudinamės tik dėl savo darbo vietų. Tačiau gydytojai vienaip ar kitaip nepražus. Kai kurie išvažiuos dirbti į užsienį, kiti išeis į pensiją, blogiausiu atveju įsidarbins ligoninių priimamuosiuose, kuriuose visada stinga medikų. Tačiau svarbiausia, kad pertvarka neigiamai palies mūsų pacientų interesus, paslaugų prieinamumas rajono žmonėms tikrai bus blogesnis. Jau šiemet nuo rugpjūčio mėnesio yra sumažintas dienos chirurgijos paslaugų spektras. Vaizdžiai tariant, ją rajoninėse ligoninėse siekiama prilyginti spuogų šalinimui“, - kalbėjo A. Grikšienė.
Vertinti visas operacijas
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti kriterijai rajoninėms ligoninėms kelia abejonių. Teisės aktuose neįvardyta, kas yra didžioji ir mažoji operacijos, tačiau pastarųjų Gargždų ligoninėje, SAM duomenimis, šiemet yra padaryta vos 6. Bet, mūsų nuomone, tokių atlikta 347, nes turime ir sąskaitas, pagal kurias mums ligonių kasa užmokėjo, - tokiais neatitikimais stebėjosi Gargždų ligoninės vyr. gydytojos pavaduotoja V. Ruškienė.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas mano, kad turi būti vertinamas visas ligoninėje atliekamų operacijų skaičius, neskirstant į didžiąsias ir mažąsias. Toks skirstymas sukeltų neigiamas pasekmes toms ligoninėms, kurios vykdydamos sveikatos restruktūrizavimo nuostatas plėtojo dienos chirurgijos paslaugas, tuo mažindamos stacionarių operacijų skaičių. Taip jau ir atsitiko Gargždų ligoninei.
Papildoma našta - bankroto grėsmė
Medikų visuomenėje ne paslaptis, kad daugelis regioninių ligoninių dabar neatitinka reikiamų pertvarkos kriterijų, tačiau jų statusas vis tiek dirbtinai „pritempiamas“.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas D. Vaiginas, diskutuodamas su sveikatos sistemos pertvarkos rengėjais, klausia, ar galima garantuoti, kad regioninė ligoninė, kuri, sakykime, jau dabar yra paskendusi skolose, sugebėtų po sveikatos sistemos reformos teikti dar didesnį paslaugų kiekį? Ar papildoma našta nepadidins regioninės ligoninės bankroto galimybės? Kur tada bus teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos to regiono gyventojams, jei rajoninė ligoninė po pertvarkos negalės šių paslaugų teikti ir pagal teikiamą LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymą 11 dalimi bus sustabdytas ar panaikintas rajoninės ligoninės licencijos galiojimas?
Po žygių - korekcijos
Pagal pirminį Sveikatos sistemos pertvarkos variantą Gargždų ligoninei grėsė netekti Vaikų ligų, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, laboratorijos ir rentgeno paslaugų naktį.
Rugsėjo mėnesio pradžioje Gargždų bendruomenė susitiko su sveikatos apsaugos viceministru A. Skiku, vėliau Seime Premjerui, sveikatos apsaugos ministrui perdavė beveik 9 000 rajono gyventojų parašų su rezoliucija dėl numatomos pertvarkos, kuri pablogintų medicinos paslaugų prieinamumą Klaipėdos rajone. Po šių žygių įvyko kai kurios teigiamos, bet nepakankamos reformos korekcijos.
Medikai teikia pasiūlymus
Po reformos Gargždų ligoninėje bus Slaugos, Vidaus ligų skyriai, vietoj Chirurgijos skyriaus numatyta tik dienos chirurgija, Vaikų ligų skyrius išliks, tačiau keisis reanimacijos profilis, o laboratorija ir rentgenas naktimis visgi nedirbs.
- Mes siekiame, kad nesiaurintų dienos chirurgijos paslaugų, o priešingai - plėstų ir leistų rajoninio lygmens ligoninėse atlikti herniotomijas, varicektomijas ir kitas operacijas, kurios nereikalauja intensyvaus pooperacinio stebėjimo. Tuo būtų pagerintas teikiamų paslaugų prieinamumas pacientams, chirurgai geriau galėtų išsaugoti turimus įgūdžius. Rajono ligoninėje visą parą turėtų dirbti traumatologinis punktas ir veiktų, jei ne chirurgijos, tai bent jau terapinio profilio reanimacija, - pasiūlymus dėstė A. Grikšienė.
Prieš kelerius metus Sveikatos apsaugos ministerija kėlė išskirtinius reikalavimus reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriams. Juos išlaikyti, mokėti budintiems gydytojams iš tiesų labai brangu. Tačiau rajoninėse ligoninėse juos visiškai naikinti būtų kitas kraštutinumas. „Sugrįžtume į praėjusio amžiaus 50-uosius metus“, - su kartėliu kalbėjo V. Ruškienė.
Pagalbą vietoje keis transportavimas?
„Pagalvokime, kokios pagalbos po reformos sulauks pacientai, patekę į įvairius nelaimingus atsitikimus (lūžiai, nudegimai, susižeidimai metalu, skendimai, savižudybės atvejai ir kt.) arba, sakykime, esantys priešinfarktinės būklės? Tokių atvejų per metus turime apie 2200. Sakoma, bus papildomai nupirkta transporto, ligoniai bus vežami į regionines ligonines. Betgi automobilis pats vienas nevažiuos, tokiu atveju reikės ir daugiau vairuotojų, ir medicinos personalo, ir benzino. Paskaičiavome, jog vienas transportavimas atsies apie 64 litus. Ką mes sutaupome, ar vežiodami ligonius suspėsime suteikti reikiamą pagalbą? Tokį klausimą raštu pateikiau pirmadienį vykusiame rajoninių ligonių vadovų susitikime su Seimo pirmininke Irena Degutiene. Tačiau raštelis perėjo per Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, ministro Algio Čapliko bei kitų atsakingų už pertvarką pareigūnų rankas ir klausimas liko neatsakytas“, - nuogąstavo Gargždų ligoninės vadovė A. Grikšienė.
Seimo pirmininkė I. Degutienė puse lūpų prasitarė, kad racionaliau būtų pertvarką pradėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo ateinančių metų liepos 1 d. Tokia pozicija labiau tenkintų ir Gargždų ligoninės situaciją. Mat kol nėra oficialių dokumentų, vadovybė negali įspėti darbuotojų apie atleidimą. Šis procesas apibrėžtas Darbo kodekse, kuriame numatyti skirtingi įspėjimo dėl atleidimo terminai, kai kurių iki naujųjų metų jau nebūtų spėjama įvykdyti.
Bendruomenė rankų nenuleis
Gargždų bendruomenės narė, viena iš parašų dėl Gargždų ligoninės išlikimo iniciatorių Birutė Kiaulakienė įsitikinusi, jog rankų nuleisti negalima. „Manau, kad Gargždų bendruomenės valdyba artimiausiu metu kreipsis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę I. Degutienę, dar kartą į ministrą A. Čapliką motyvuotai pareikšdama, jog būtina atsižvelgti į Gargždų ligoninės pastangas stiprinti dienos chirurgiją, palikti bent jau terapinio profilio reanimaciją, steigti visą parą veikiančią traumatologinę tarnybą ir kt. Sunaikinti rajono ligoninėje operacines, reanimaciją, prisidengiant reforma ir lėšų taupymu, galima labai greitai. Bet ar tai garantuos geresnę paslaugų kokybę ir jų prieinamumą regioninėse ir respublikinėse ligoninėse? Manęs neįtikina reformos šalininkų argumentai apie lėšų taupymą. Tai bus daroma paslaugų prieinamumo kaina. Tuo labiau, kad politikavimui mūsų valstybėje pinigų niekada nestinga. Štai planuojamame ateinančių metų biudžete politinėms partijoms, kurios neturi visuomenės pasitikėjimo, numatyta skirti 5,498 mln. litų“, - piktinosi B. Kiaulakienė.
Vilija Butkuvienė
