Valstybinės žemės užgrobimu apkaltinti gyventojai aiškina, kad žemių ribos jau buvo išmatuotos anksčiau ir tvoros savivaldybei pagal senus matavimus kažkodėl nekliudė kloti nei šaligatvių, nei asfalto. Gargždiškiai sako, kad dėl keliasdešimt centimetrų dabar yra terorizuojami ir neatlaikę spaudimo griauna tvoras patirdami tūkstantinius nuostolius.
Gargždietė Rasa, gyvenanti Alyvų gatvėje, rodo, kur ne per seniausiai stovėjo jos tvora. O dabar tenka tik dėlioti išgriautos tvoros lenteles, nes po Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimų ir naujų matavimų iš palydovo paaiškėjo, kad tvora stovėjo ant valstybinės žemės. O ir čia stovėjusius vartelius taip pat teko nuversti.
„Tai dabar mes Gargždams grąžinam užgrobtą žemę, va kurios yra va lygiai nu nežinau, man atrodo 70 centimetrų ir paskui tos ribos nubėga ir ties kampu mes įžengiam į valstybės žemę iš vis ten ar 30 ar 40 centimetrų, tai vat yra tokie užgrobimai, tai va tokie mes esam žemgrobiai“, – sako Rasa Liutikienė.
Namą su sklypu ir jau su įcementuotais tvoros stulpais Rasa įsigijo prieš beveik 20 metų ir visi statiniai buvo įregistruoti registrų centre, tad moteriai net nekilo minties, kad jos tvora ne vietoje – ant valstybinės žemės. To anksčiau specialistų matavimai nerodė.
Tad gavusi laišką iš Nacionalinės žemės tarnybos su grasinimu, kad už ne vietoje stovinčią tvorą jie bus nubausti, moteris kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu ieškoti visus tenkinančio sprendimo, kad tvoros griauti nereikėtų.
„Man buvo atsakyta, kad jokių aš nei prašymų, nei skundų, jokių galimybių neturiu. Man reikia kuo greičiau tiesiog atlaisvinti tą valstybinę žemę, nes vasario 14 dieną visa garbi delegacija fotografuosis vėl prie mano tvoros ir įrodys kaip aš tą valstybinę žemę užgrobtą dar negebu atlaisvinti“, – kalba Rasa.
Rasa sako, kad bent jau pasisekė surinkti beveik 1500 eurų, kad galėtų nusamdyti įmonę tvorai nugriauti.
„Kitu atveju, aš būčiau turėjusi savo kruvinais pirštais tą tvorą griauti, nes vasario 14 dieną jau gausiu baudą už tai. O dabar ką daryti žmonėms, kurie neturi tų pinigų, kurie neranda firmos, kuri imsis žiemos metu. Tai gerai dabar sniegas nutirpęs, bet kai mano tvora buvo griaunama, tai buvo sniegas, tai buvo minusinė temperatūra. Tai dabar ką daryti pensininkui, kurio tvora užima 20 centimetrų ir kuris neturi pinigų?“ – piktinasi Rasa.
Tvorą nugriauti ir perkelti į kitą vietą turėjo ir kitas Alyvų gatvės gyventojas Kęstutis. Vyras už ne vietoje stovinčią tvorą susimokėjo 300 eurų baudą. Kad už pakartotinį administracinį nusižengimą nepaklotų papildomų 1000 eurų, vyras nusprendė, kad bus pigiau įbetonuotą, kalvio darbo ir daugiau nei 30 metų stovinčią tvorą nugriauti.
„Kitą kartą spjauni į viską, paskaičiuoji, kas išeina pigiau, kaip ten ką ir visą kitą tą savivalę valstybės kartais tenka nusispjauti, nusisukti nuo jos, nes neįmanoma su ja kovoti“, – sako Kęstutis.
Vyras taip pat teigia dėl tvoros griovimo patyręs ne vieno tūkstančio eurų nuostolį. Anot gargždiškio, belieka tik džiaugtis, kad Nacionalinė žemės tarnyba bent jau neliepė išrauti už tvoros sodintų ir daug metų puoselėtų želdinių. Tik dabar jam kyla klausimas, kas jais rūpinsis toliau.
„Gal iš tikrųjų dabar savivaldybė, tą valstybinę žemę patikėjom teisę valdyti, turbūt tvarkys manykim, nes ir krūmai, visi želdiniai, kas tuo metu, kaip sakyti, ką pasidarė, vadinasi tada viskas bus tvarkoma valdiškais pinigėliais valstybinėj žemėj“, – kalba Kęstutis.
Toks biurokratų žingsnis supykdė ir išgąsdino ne vieną Alyvų gatvės gyventoją. Vienas senyvo amžiaus gyventojas bijodamas būti nubaustas, net neprašytas pradėjo lupti savo tvorą. Ir nors kai kurių žmonių tvoros jau nugriautos, Klaipėdos rajono savivaldybė teigia sprendimą radusi.
„Pagal ateities planus nereikės tos gatvės platinti ir galima susiaurinti tą koridorių. Tai šiuo atveju yra geras sprendimas ir kad turi atitikti sklypų ribos pagal matavimus, nu šitoj vietoj neišvengsim to. Kai kuriais atvejais galimi geri sprendimai ir palankūs turbūt gyventojai, bet ir vėl tie 40 centimetrų turės būti išpirkti, nes negali būti kitaip“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Bet Klaipėdos rajono Nacionalinės žemės tarnybos specialistai sako, kad tvoras net ir dėl keliasdešimt centimetrų vis tiek reikės griauti.
„Administracinis nusižengimų kodeksas numato, kad paskirta administracinė atsakomybė neatleidžia nuo padaryto pažeidimo ir padarytas pažeidimas turi būti pašalintas. Nesvarbu ar tai yra užimta 10 metrų, ar tai yra užimta pusę metro, tai vis tiek yra valstybinė žemė ir tai yra pažeidimas“, – komentuoja Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė.
O įvairių žemės naudojimo tvarkos pažeidimų Nacionalinė žemės tarnyba pernai užfiksavo beveik 5000 atlikusi daugiau nei 10 000 patikrinimų. Už juos gyventojai susimokėjo 115 000 eurų baudų. Gyventojai, kurie turėjo išgriauti savo tvoros nori viltis, kad tą daryti buvo verta.
„Aš labai tikiuosi, kad mūsų tas tvoros griovimas, tos visos išlaidos, kad bus nauda didelė valstybei. Aš tikiuosi bent tiek. Kad ir tie pinigai, ir tas mūsų darbas, ir tas Nacionalinės žemės tarnybos susirašinėjimas šūsnis lapų ir mūsų ta kova, kad bus valstybei labai didelė nauda iš to“, – sako Rasa.
