Kovo 11-osios akto signatarų iniciatyva padidintos pensijos gali būti skirtos ne tik nusipelnusiems valstybės kūrėjams, bet ir tuometinės promaskvietiškos Lietuvos komunistų partijos (LKP) sekretoriui Vladislavui Švedui bei už Vilniaus lenkų krašto autonomiją kovojusiems radikalams.
Trečiadienį Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas su frakcijų atstovais aptarė įstatymo projektą, siūlantį Kovo 11-osios akto signatarams skirti 80 proc. Seimo nario, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininkui - 80 proc. dabartinės Seimo pirmininko algos dydžio valstybinę pensiją.
Šios pensijos atitinkamai būtų 2800 ir 5850 litų.
Įstatymo projekte siūloma valstybines pensijas mokėti ne tik signatarams, bet ir AT-AS deputatams, kurie balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto susilaikė arba nebalsavo "prieš", taip pat tiems AT-AS deputatams, kurie buvo išrinkti į parlamentą po 1990 metų kovo 11-osios.
Kaip ketvirtadienį rašo dienraštis "Respublika", pagal pastarąją nuostatą pensija priklausytų ir vienam iš LKP vadovų V.Švedui, kuris yra kaltinamasis sausio 13-osios byloje ir slapstosi užsienyje. LKP vadovavo sausio 13-osios byloje nuteistas Mykolas Burokevičius.
Pasak dienraščio, į garbingą pensiją pretenduotų ir vadinamojo "visų lygių deputatų suvažiavimo Vilniaus lenkų nacionaliniam-teritoriniam kraštui kurti" nariai. Ši organizacija reikalavo Vilniaus lenkų krašto autonomijos. Balsuojant dėl nepriklausomybės atkūrimo šie lenkai susilaikė.
"Respublikos" teigimu, iš viso valstybines pensijas siūloma skirti 124 signatarams ir dar 17 AT-AS deputatų.
Pasitarime pas Seimo pirmininką A.Paulauską buvo sutarta, jog pateiktas įstatymo projektas nėra tobulas ir turėtų būti taisomas.
Šiuo metu signatarai gauna 550 litų dydžio pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, jie yra laidojami valstybės lėšomis.
BNS
