Nijolė Petrošiūtė
Karštą paskutinį liepos savaitgalį į ariogališkio Antano Siudiko namų kiemą vis suko ir suko automobiliai, o iš jų lipo garbūs svečiai, nešini glėbiais gėlių.
Daugybė svečių
Bene pirmas atskubėjo artimas Antano bičiulis ir rajono tarybos narys Romaldas Zubiela su žmona Daliute, jam įkandin – Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys su žmona Juste ir sūneliu Mindaugu. V.Gapšys atvežė A.Siudikui ir nuoširdžiausius Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sveikinimus bei linkėjimus. Raseinių krašto žmonių valia Seimo nariais tapę Darius Ulickas ir Edmundas Jonyla, jo padėjėja rajono tarybos narė Diana Kaupaitienė papildė puokštę nuoširdžiausių linkėjimų, kurių visą glėbį pridėjo ir Raseinių rajono vadovai: rajono mero pavaduotoja, tuo metu ėjusi rajono mero pareigas Gitana Rašimienė, savivaldybės administracijos direktorius Jonas Kurlavičius, jo pavaduotojas Alfredas Braukys, UAB „Hidroveda“ direktorius Ričardas Valinčius ir bendrovės finansininke Jolanta Meilienė. Gerai, kad kiemas toks erdvus, kitaip visi sveikintojai nebūtų tilpę… Net pats A.Siudikas nustebo, kad jo 80-ąjį jubiliejų prisiminė tiek daug žmonių. „Nė nepajutau, kaip 53 metai Ariogaloje pralėkė... Ir visas 80-metis ilgas nebuvo...“ – prisipažino jubiliatas.
Visą gyvenimą „zimagoras“
A.Siudikas į Ariogalą, visai nediduką ir nušiurusį miesteliuką, atvažiavo 1961 m., kai buvo paskirtas Ariogalos melioracijos mašinų stoties direktoriumi. Po poros metų jis tapo Raseinių melioracijos statybos valdybos viršininku ir šias pareigas jis ėjo iki pat Nepriklausomybės atkūrimo. 1990 m. įstaiga tapo valstybės įmone specialios paskirties akcine bendrove „Ariogalos melioracija“, o viršininkas buvo „perkrikštytas“ į generalinį direktorių. Jei visus savo apdovanojimus jubiliatas sukabintų ant sienos, jie veikiausiai nesutilptų. Tarp apdovanojimų yra ir tokių, kurie anuometinėje Lietuvoje buvo įteikiami tik ypatingais atvejais ir tik už labai didelius nuopelnus. Ne kartą A.Siudikas buvo apdovanotas TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje aukso ir sidabro medaliais, kitais apdovanojimais, 1965 m. jam buvo suteiktas LTSR nusipelniusio melioratoriaus vardas, 2005 m. – Raseinių krašto Garbės piliečio vardas... Bet jis ant sienų sukabino ne pasididžiavimo vertus apdovanojimus, o melioracijos darbų, Ariogalos miesto statybų nuotraukas: „Visą gyvenimą buvau „zimagoras“ ir tuo didžiuojuosi.“
Klestėjo įmonė, kilo Ariogala
A.Siudikui vadovaujant, 1975 m. Ariogaloje buvo pastatyta gelžbetonio konstrukcijų gamykla, 1980 m. – traktorių remonto dirbtuvės, 1984 m. buvo sukurtas 250 vietų automobilių ūkis. A.Siudiko iniciatyva ir rūpesčiu pastatyti Melioratorių ir Verdėlupio gyvenamieji kvartalai – iškilo daugiabučiai, 140 vietų vaikų darželis, vėliau tapęs pradine mokykla. Kiekvieno daugiabučio statyba baigdavosi talkomis, kurių metu būdavo sutvarkoma aplinka, įsėjami žolynai, pasodinami gėlynai. Visose talkose be išimties dalyvaudavo ir joms vadovaudavo A.Siudikas. Jis pats ir rožyną prie kontoros veisė, visada rasdavo laiko garsiai pasidžiaugti sutvarkytu vienu ar kitu kampeliu, pagirti žmogų už gražų darbą, o tai veikė labiau nei solidi piniginė premija. Kai melioratorių miestas Ariogala 1978 m. buvo pripažintas gražiausia gyvenviete respublikoje, džiaugėsi visi. Tuomet gražiausiai tvarkomos aplinkos konkursai dar tik buvo prasidėję. Taigi, Ariogala buvo viena pirmųjų, pripažinta gražiausiai besitvarkančia gyvenviete.
Tai A.Siudikas sumanė rekonstruoti, sutvarkyti, medžio skulptūromis papuošti Dubysos slėnį Ariogaloje, įrengti aikštę kultūros ir sporto renginiams. Čia vyksta respublikinės šventės, pramoginiai ir sporto renginiai. ASiudikas daug prisidėjo prie kultūros tradicijų, meno kolektyvų puoselėjimo Ariogalos krašte. Buvo išrinktas Ariogalos miesto seniūnijos tarybos pirmininku, prieš tai buvo bendruomenės komiteto narys ir pirmininkas...
Tvarkingumo etalonas
Vyresniosios kartos ariogališkiai puikiai prisimena, į kokią Ariogalą atėjo jaunas vadovas: namų kiemai užgriozdinti, dažnam jų – mėšlo krūvos, šiukšlės. „Antanas Siudikas dėl švaros, tvarkos visus „ant blakstienų“ statė. Po teisybei iš pradžių jis mus dėl to netgi „užknisdavo.“ Kaip šeštadienis, taip talkos po darbo (tuomet dar ir šeštadienis darbo diena buvo). Darbo dieną jis patrumpindavo ir visi – už šluotų, grėblių. Ir pats su visais kartu dirbdavo. Pirmiausiai išvalėme gamybinę teritoriją. Ji tapo švaresnė nei kitos šeimininkės gryčia. Vadovas tikindavo, kad pradėti reikia nuo savęs“, – pasakojo ariogališkis Jonas, buvęs A.Siudiko šluotų armijos pėstininku. Ano meto melioracijos įmonės darbuotojai prisiminė, kaip vadovas juos gėdydavęs: „Būdavo, eina Siudikas per įmonės teritoriją ir pamato nuorūką. Demonstratyviai ją pakelia ir nuneša iki šiukšliadėžės. Tikrai dėl to gėda būdavo, nes jis buvo geras vadovas ir mes jį gerbėme. Ir greitai mus atpratino bet kur nuorūkas mėtyti, nors garsiai apie tai nepratarė nė žodžio.“
Pačių Siudikų sodyba – daugkartinė gražiausių sodybų konkursų laureatė ir prizininkė. Antanui rūpi ir kas veši už jo sklypo ribos. Užkliuvo jo akys už maždaug hektarą užimančios dykvietės – parką joje įveisė ir pats jį prižiūri, šienauja. Šiandien jam rūpi už jo sklypo esanti Dubysos pakrantė: „Turime tokią Kūrėjo dovaną, o negalime ja naudotis – yra Dubysa, kurios šlaituose lakštingalos čiulba, o prie jos prieiti negalima. Šlaitai vandens išgriaužti, priėjimo nėra. Dar mano vadovavimo laikais buvo padaryti gelžbetoniniai laiptai nuo šlaito. Jie ir šiandien tebėra geros būklės, bet visa kita – jau apleista.“ Ariogalos seniūnė Renata Aleksiejienė pritaria A.Siudikui: „Šis žmogus niekada nieko nėra prašęs dėl savęs. Jei prašo, reikalauja, tai tik dėl kitų ir tik ten, kur tikrai reikia. Nežinome, kas apie 1252-uosius ar anksčiau įkūrė Ariogalą, bet tokią, kokia ji yra šiandien, sukūrė Antanas Siudikas.“
Liko tik prisiminimai
A.Siudiką ir šiandien visi vadina direktoriumi, nors netgi melioracijos bendrovės Ariogaloje nebėra. Jos neliko išėjus direktoriui, nors dar visai neseniai ji klestėjo. 2008 m. ji atliko darbų už 23 mln. Lt ir gavo 1,3 mln. Lt pelno. Įmonės sąskaitoje iš viso buvo 2,7 mln. Lt. Be to, jai kitos įmonės buvo skolingos 3,5 mln. Lt. Panašiais rodikliais įmonė džiaugėsi ir pirmą 2009 m. pusmetį. Tačiau tik pusmetį, nes 2009-ųjų liepą netikėtai buvo pakeistas „Raseinių melioracijos“ vadovas A. Siudikas, o į jo vietą atsisėdo „berniukas iš Kauno“. Nuo tos dienos viskas neįtikėtinu greičiu ėmė ristis žemyn: mažėjo ir ėmė vėluoti atlyginimai, kol galop visai jų nebeliko, prasidėjo bendrovės padalinių išpardavimas, net prokurorai nebesugaudė, kur iškeliavo didžiuliai įmonės turtai, technika. Ir iš klestinčios įmonės beliko prisiminimai. Bent jau ariogališkiams ne paslaptis, kad A.Siudikas pareigų neteko atsisakęs „berniukams“ perleisti įmonės poilsiavietę Juodkrantėje. Tuomet jie pasiėmė viską.
A.Siudiko visą gyvenimo credo – geriau be galvos negu be garbės. Todėl garbingo jubiliejaus proga Siudikų kiemas pilnas svečių – visi skuba pasveikinti draugą, bendražygį, direktorių...
