Kintų bendruomenė verta tarptautinio dėmesio - tai skelbia rugpjūčio 17-22 dienomis Kintuose vykstantis tarptautinis projektas „E.A.R“ („Ecology and Art Reflections“), organizuojamas Vilniaus dailės centro. Įvairių šalių jaunimo susibūrimo tikslas - diskutuoti apie gamtosaugą ir senuosius Lietuvos amatus.
Projekto dalyviai, susirinkę iš Lietuvos, Vengrijos, Ispanijos, Graikijos, mokosi amatų, renka šiukšles iš pajūrio ir kalbasi apie ekologines problemas. „Norim pasižiūrėti ir išsiaiškinti - kokia yra amatų prasmė? Ar jie gali padėti žmonėms išgyventi?“ - sako projekto vadovas, interneto portalo ore.lt techninis direktorius ir steigėjas Martynas Savickis. Martynas pamini, kad lietuvių grupėje yra ir du žmonės iš pačių Kintų.
„Minijos nafta nori Kintuose daryti gręžinį, tačiau stipri Kintų bendruomenė tam priešinasi. Mūsų projektas kalba ne tik apie ekologiją, bet ir apie pilietinę visuomenę“, - Martynui pritaria projekto dalyvė, ekologinio laikraščio „Ozonas“ rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė. Projekte numatytas susitikimas su „Minijos nafta“ ir diskusija su Kintų gyventojais.
Projekto dalyviai iš užsienio džiaugiasi galimybe pažinti Lietuvos kultūrą. „Aš esu „fantazi“ fanas, domiuosi mitologija, todėl man labai įdomu sužinoti, kaip senais laikais buvo kalama geležis“, - sako Alexander iš Graikijos.
Medžio darbus itin pamėgo vengrų komandos vadovas Gavel. „Man patinka medis, nes jis - viena natūraliausių medžiagų“, - sako vaikinas. Gavel neabejoja dėl projekto naudos ne tik jo dalyviams, bet ir Kintų gyventojams: „Kintų gyventojai gali pamatyti, kaip kiti žmonės žiūri į jų miestelį, jų pasaulį. Galbūt jie pamatys save iš kito taško“.
Antradienį užsieniečiai gavo pabendrauti su lietuviais tautodailininkais, kurie norinčius mokė įvairių amatų. Viena iš populiariausių veiklų - vytelių pynimas - ne visiems sekėsi lengvai. „Kiekvienas negali būti muzikantu, kiekvienas negali būti ir pynėju“, - gūžteli pečiais vyteles jau aštuonerius metus pinantis Stasys iš Priekulės.
„Molio formos yra archajiškos tada, kai jos yra paparastos“, - aiškina dailininkas Julius iš Šilutės. Jo demonstruojama keramikos „raugo technika“ naudota Lietuvoje X-XI amžiuje. Kokią formą lieti geriausia? „Molio forma turi atrodyti taip, kaip Mikelandželas sakė apie skulptūrą: kad nuridenus nuo kalno nuo jos nenuskiltų nė vieną detalė“, - šypsosi Julius.
„Pasakius, kad Lietuvoje būtent vyrai margindavo margučius, ši veikla sulaukė didelio susidomėjimo“, - užsieniečių entuziazmu džiaugiasi Angelė, kuri margina margučius jau 20 metų. Ne visiems svečiams tokia veikla nematyta: Vengrijoje ir Graikijoje taip pat yra tradicija marginti velykinius kiaušinius, bet Graikijoje, pavyzdžiui, jie dažomi tik raudonai.
