Jau kurį laiką Lietuvoje vyksta beprecedentinis puolimas prieš gamtosaugines organizacijas bei žymius mokslo ir meno žmones, palaikančius kilnius Lietuvos gamtinio paveldo išsaugojimo tikslus. Prieš pačią gamtosaugos idėją, kaip nereikalingą ir trukdančią savanaudiškiems tikslams pasiekti. Tie oligarchiniai sluoksniai, kurie, nežiūrint ES įstatymų, siekia įteisinti gražiausių Lietuvos vietų privatizavimą, siekia prisistatyti namų draustiniuose ir apsitverti. Tuo padarant šalies gamtą neprieinamą tautai.
Visos grupės sunkmečio metu bandomų „prastumti“ įstatymų bei jų pataisų, nukreiptų prieš gamtosaugą, skaičius – neįtikėtinas. Čia ir prezidentės vetuotas Statybų įstatymas, ir Teritorijų planavimo, ir Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymų keitimai. Visi jie atvirai antigamtosauginiai. Seime dar yra sveikų jėgų, kurios suvokia, kokias pragaištingas pasekmes mūsų mažai šaliai turės šitas puolimas. Jo tikslas akivaizdus – pasinaudojant sunkmečiu ir dengiantis tariamais „paprastų“ žmonių interesais, skubiai sugrobti vertingiausias dar likusias mūsų šalies dalis. Jokie minėti „paprasti“ žmonės naudos iš šių veiksmų neturės – jie tik priedanga.
Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai vadina gamtosaugines NVO „nežinia ką atstovaujančiomis ir nežinia ko siekiančiomis“, o Seimo narys J.Ramonas nusirito iki to, kad pakrikštijo mus „iškrypėliškais ekzibicionistais“. Štai koks stiprus noras būtinai privatizuoti gamtą.
Seime uoliai dirba darbo grupė dėl Saugomų teritorijų įstatymo keitimo. Pagal paskutinius duomenis, nežiūrint protestų, planuojama skubiai naikinti VSTT. Vienintelei principingai valstybinei gamtosaugos organizacijai dingus iš akiračio, bus lengviau apsitverti draustiniuose. Kitos nuostatos siūlo laisvai užstatyti draustinius, aptverti ežerus saugomose teritorijose, panaikinti ekologines ir buferines zonas ir dar daugybę kitų „gamtosauginių stebuklų“. Kad tai prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, jiems nesvarbu. Per tą laiką, kol bus aiškinamasi teismuose, pavyks užsistatyti. O po to, kaip jau buvo, ir įteisinti. Puikiai apgalvotas strateginis planas, prieš kurį turi pakilti kievienas tikras lietuvis.
Judėjimas „Už gamtą“ prieš metus inicijavo Peticiją prieš saugomų teritorijų įstatymo keitimą ir prieš VSTT naikinimą. Peticiją, adresuotą LR Seimui, su tūkstančiais Lietuvos gyventojų parašų trečiadienį, sausio 19 d., 13val. įteiksime Seimo pirmininkei I.Degutienei. Peticiją taip pat pasirašė ir žymių Lietuvos žmonių.
VšĮ „Judėjimas „Už gamtą“ vadovas Dr. Algirdas Knystautas ir kiti
–––––––––––––––––––––
PETICIJA
Dėl Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo keitimo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos naikinimo
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra registruoti keli Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo pasiūlymai (Nr. XIP–965, Nr. XIP–934, Nr. XIP–1809, Nr. XIP–2426 ir kt.) (toliau – įstatymo projektai). Tačiau ypač didelį susirūpinimą kelia įstatymo projektas Nr. XIP–934, kuriame į svarbiausią vietą iškeliama privačios nuosavybės apsauga, ignoruojant viešąsias vertybes, kurias saugoti įpareigoja visa eilė nacionalinių ir tarptautinių teisinių dokumentų.
Mūsų įsitikinimu dauguma įstatymo projekte XIP–934 siūlomų nuostatų iš esmės prieštarauja ES Paukščių (79/409/EEB) ir Buveinių (92/43/EEB) direktyvoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijai (jos 53 ir 54 straipsniams), todėl Lietuvos Respublikai siekiant tinkamai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje bei laikytis aukščiausią teisinę galią turinčio nacionalinio teisės akto, šios nuostatos neturėtų būti priimtos.
Atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus motyvus, Lietuvos Respublikos Seimo prašome:
Svarstyti aukščiau nurodytus Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų ir papildymų projektus.
Atsisakyti sklypų dalijimo saugomose teritorijose.
Spręsti saugomose teritorijose nuo seno esančių bei šiose teritorijose gyvenančių asmenų būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų statinių statybos bei išsaugojimo problemas, tačiau atmesti įstatymo projekte Nr. XIP–934 pateiktus siūlymus dėl visiško statybų saugomose teritorijose „liberalizavimo“.
Kategoriškai drausti pakrančių tvėrimus.
Atsisakyti nuostatos, jog fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti saugomos teritorijos naikinimą.
Išsaugoti Lietuvos gamtinį karkasą sutinkamai su Lietuvos Respublikos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais.
Jokiu būdu nenaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kaip vientisos, didelį patyrimą turinčios organizacijos.
Bet kokių įstatymo pataisų inicijavimą sieti su Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimais.
Pridedama: Elektroninė peticija prieš Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo keitimą su ją palaikančių asmenų parašais.
Menininkai, sutikę pasirašyti kreipimąsi :
Gintaras Varnas,– teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,
Gintaras Rinkevicius– dirigentas, Valstybinio simfoninio orkestro vadovas ir vyr. Dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Jonas Vaitkus – teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Dalia Ibelhauptaite, – operos režisiere
Juozas Statkevičius, – mados ir teatro kostiumų dizaineris
Asmik Grigorian, – operos soliste
Gytis Padegimas,– teatro režisierius
Jūratė Onaitytė, – teatro ir kino aktorė, Nacionalines kultūros ir meno premijos laureatė
Regimantas Adomaitis,– teatro ir kino aktorius
Juozas Budraitis,– teatro ir kino aktorius
Saulius Balandis, –teatro ir kino aktorius
Andrius Žebrauskas,– teatro ir kino aktorius
Arūnas Sakalauskas,– teatro ir kino aktorius
Rolandas Kazlas, –teatro ir kino aktorius, Naccionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Gytis Ivanauskas,– tetro aktorius, choreografas, šokėjas
Martynas Švėgžda fon Bekeris, – smuikininkas
Andrius Mamontovas, – dainininkas, aktorius
Aidas Marčėnas, – poetas, rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Dovilė Zelčiūtė, poetė, rašytoja
Sigitas Parulskis,– poetas, rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Vytautas V. Landsbergis,– poetas, rašytojas, kino režisierius
Marius Ivaškevičius,– rašytojas, režisierius
Giedrius Puskunigis, – kompozitorius
Onutė Narbutaitė,– kompozitorė
Audrius Stonys,– kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Arūnas Matelis, – kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Augustinas Gricius,– TV režisierius
Jūratė Paulėkaitė, – scenografė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė
Jonas Arčikauskas, – scenografas, dailininkas
Gintaras Makarevičius,– scenografas, dailininkas
Algis Griškevičius, – tapytojas
Martynas Budraitis,– aktorius, Nacionalinio dramos teatro gen. Direktorius
Jonas Bruveris, – muzikologas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
