Gegužė – paukščių perėjimo, žvėrių jauniklių vedimo metas. Kad jiems būtų lengviau auginti jauniklius, miškininkai nutraukė miško kirtimus ir kitus ūkinius darbus. Tačiau kiekvieną pavasarį pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės, aptikę paukščių ar žvėrių jauniklių, tarsi ir iš geros valios nutaria jais pasirūpinti ir parsineša juos namo. Iš tiesų, pasak specialistų, taip nusižengiama gamtai. Imti gyvūnus iš gamtos ir nešti į namus draudžiama.
Kai kurių gyvūnų jaunikliai nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų yra gyvybingi, gali patys susirasti maisto. Kitiems reikia globos ir priežiūros. Jie gali kantriai laukti tėvų, kol šie grįš su maistu, ir nereaguoti į aplinkos dirgiklius. Panašiai elgiasi elninių žvėrių jaunikliai. Juos motinos palieka guoliuose, o pačios maitinasi netoliese.
Suradę paukščių ar žvėrių jauniklių, žmonės dažnai klysta manydami, kad šie gyvūnėliai yra našlaičiai, kad jiems reikia pagalbos. Todėl juos nešasi namo, duoda netinkamo maisto. Daugelis paimtų gyvūnėlių neišgyvena, o užauginti namuose nebegali grįžti į gamtą.
Kaip sako gamtininkai, nereikia imti ir į namus neštis surastų gyvūnų jauniklių, nes jie – ne našlaičiai. Jų tėvai pasitraukia išgirdę žmones, o pavojui praėjus jie vėl sugrįžta. Radus iš lizdo iškritusius paukščių jauniklius, juos galima užkelti ant žemai esančių šakų. Čia jie bus saugūs, juos maitins tėvai.
