Beveik 6000 hektarų apimanti teritorija, tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta atsižvelgus į bene žinomiausio Lietuvos gamtininko, ornitologo, profesoriaus Tado Ivanausko rekomendacijas.
Rezervate saugomas didžiausias Lietuvoje pelkinis kompleksas, kuriame tyvuliuoja itin seklus, nykstantis Žuvinto ežeras, ypač vertinamas paukščių stebėtojų. Vienintelis toks ežeras šalyje, su gausybe plaukiojančių augalijos salelių, yra vos 60 cm gylio.
Tai labai svarbi įvairių vandens paukščių perėjimo ir apsistojimo vieta, tampanti laikinais namais keliaujant iš vieno pasaulio krašto į kitą. Rezervate esančiuose draustiniuose peri net tokie paukščiai kaip meldinės nendrinukės – rečiausia Europoje nedidelių paukščių giesmininkų rūšis.
Pavasarį čia galima girdėti sugrįžusių paukščių čiulbėjimą, ūbavimą, čirškėjimą ir visus kitus įmanomus sparnuotojų garsus, regėti įspūdingas tuoktuves. Vasarą – įdomu stebėti jauniklius auginančių vandens paukščių šeimynas, net ir žiemą šioje vietoje gyvasties netrūksta. Tad, norintiems susipažinti su plunksnuotųjų gausa rekomenduojame kreiptis į rezervato lankytojų centrą.
Minėtame centre profesionalūs gamtininkai supažindins su vietos saugoma flora ir fauna, papasakos kaip formuojasi pelkės, kodėl nyksta ežerai. Beje, pro centre esantį teleskopą galėsite iš arti pažvelgti į netoliese įsikūrusių paukščių gyvenimą. Ekskursijas vertėtų užsisakyti iš anksto.
Mėgstantiems savarankiškai paklaidžioti po gamtos objektus, patiks rezervate esantis Buktos gamtinis pažintinis takas. Take įrengtos dvi trasos: ilgoji – 1,7 km ilgio ir trumpoji, kurios ilgis 1,3 km. Vaikščiojant regėsite saugomą sengirę, čia klestinčias augalų ir gyvūnų rūšis, susipažinsite su miško įvairove – nuo upelio slėnyje kerojančio miško iki gūdesnių, tankesnių girios vietų. Tik būkite atsargūs, nors trasos puikiausiai pritaikytos lankytojams, tačiau vėjuotą dieną pasivaikščiojimą rekomenduojama atidėti. Senieji girios medžiai ne visada atlaiko stipresnius vėjo gūsius.
LT100 kviečia nepamiršti aplankyti iš įvairių draustinių, pelkių ir žemapelkių, šlapių pievų, krūmynų ir girių susidedantį Žuvinto biosferos rezervatą, kuriame niekada nenutyla paukščių klegėjimas.
