„Kai pamačiau ant kranto išmesta tiek daug gintariukų, tarsi mažų Jūratės ašarėlių, užvaldė sunkiai apsakoma emocija. Niekada nesu mačiusi nieko panašaus“, - atviravo rašytoja Daiva Molytė-Lukauskienė. Šį grožį jai parodė sutuoktinis tautodailininkas Audrius Lukauskas.
Rašytoja pasakojo mėgstanti dažnai pasivaikščioti pajūriu ir paieškoti gintarų, bet esą sėkmė ją vis aplenkdavo.
„Man gintarų gaudymas - aistra“, - sako Audrius Lukauskas.
„Nors vyras man vis pasufleruodavo, kur geriau eiti gintarų ieškoti, tiek daug, kiek šį kartą, niekada nėra tekę matyti. Kai šį sykį vyras paskambino ir pakvietė prie jūros, nieko ypatingo nesitikėjau. Paėjusi pajūriu gerą kelio galą pamačiau tiek gintarų, kad net nebežinojau, ką daryti. Panašios emocijos žmones užvaldo, kai miške pamato daugybę baravykų", - pasakojo rašytoja.
Įdomu tai, kad šia dovana jūra neleido ilgai džiaugtis. Po kurio laiko grįždama atgal D. Molytė-Lukauskienė pastebėjo, kad dalį gintaro bangos jau buvo nuplovusios atgal į jūrą.
„Tuose dalykuose svarbi sėkmė„, - sako rašytojos vyras Audrius Lukauskas. Tautodailininkas gintaro rinkimą vadina maloniu pomėgiu.
„Tiesiog reikia stebėti gamtą ir daryti sprendimus, kada ir kur eiti. Kartais pasiseka“, - ramiai pasakojo A. Lukauskas.
„Paėjusi pajūriu gerą kelio galą pamačiau tiek gintarų, kad net nebežinojau ką daryti“, - atviravo rašytoja ir apgailestavo, kad iš to džiaugsmo didžiųjų ant kranto išmestų gintaro klodų net nenufotografavo.
Kad praėjusį sekmadienį verta eiti į pajūrį ieškoti gintarų, jam pasufleravo pasikeitusi vėjo kryptis.
„Po to vėjas vėl pasisuko ir atgal pasiėmė viską, kas buvo likę ant kranto“, - gintaro rinkėjas džiaugėsi, kad prie jūros spėjo atvažiuoti pačiu laiku.
Įprastai vienu metu prirenkantis kelis šimtus gramų gintarų, Audrius Lukauskas džiaugėsi, kad šį sykį jūra buvo dešimteriopai dosnesnė. Tiesa, tiek ant kranto nerado, teko graibyti iš jūros ir sieteliu.
„Kai kurie gintarai svėrė ir 30 gramų. Profesionalūs gaudytojai dideliais gintarais vadina tuos, kurie sveria per 50 gramų, bet jau ir 30 g atrodo gana įspūdingai“, - laimikiu džiaugėsi vyras.
Tautodailininkas svarstė, kad daugelis surinktų gintarų ilgainiui virs papuošalais, amuletais ir džiugins jo klientus.
„Kol kas jie ramiai guli. Paskui juos peržiūrėsiu, atrinksiu ir nuspręsiu, ką su jais daryti. Man gintarų gaudymas - aistra. Vieni žiemą važiuoja ant ledo stintų gaudyti, o aš gaudau gintarus. Tai ir puiki galimybė pabūti gamtoje, sykiu ir pasportuoti“, - pasakojo A. Lukauskas.
