Ši savaitė buvo beprecedentė automobilių susidūrimų su žvėrimis rajono keliuose skaičiumi – ir tokie pavojingi įvykiai greičiausiai kartosis ir ateityje.
Važiuojantieji Panevėžio rajono keliais turėtų būti itin atsargūs. Vien tik šią savaitę laukiniai gyvūnai su automobiliais susidūrė penkiskart: žuvo keturi briedžiai ir stirna, partrenkta ties Šilaičių kapinėmis, buvo sužaloti žmonės, apgadintos transporto priemonės.
Itin aktyviai į kelius traukia briedžiai. Tokį jų elgesį šiuo metų laiku sunku paaiškinti, nes jis paprastai būdingas rudeniui, rujos metui. Tačiau spėjama, jog šįkart toks žvėrių aktyvumas susijęs su buveinės keitimu.
Gamtininkai jau nerimauja
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Petras Narbutas prisipažįsta negalintis pasakyti, kodėl žvėrys išlekia į kelią.
„Per savaitę keliuose žuvo keturi briedžiai, ir tai jau kažkas baisaus – taip nėra buvę“, – neslepia nuostabos laukinės gamtos žinovas. Pasak jo, nenuostabu, kai taip elgiamasi rudenį, rujos metu, tačiau dabar jų elgesį sunku paaiškinti net patyrusiems medžiotojams.
P. Narbuto žiniomis, gegužės 2-osios naktį aplinkkelyje žuvo briedis, tą pačią naktį, po kelių valandų, dar vienas.
Briedis po automobilio ratais žuvo ir gegužės 8-ąją – atsitrenkė į latvės vairuojamą automobilį. Tai įvyko kelyje Vilnius–Panevėžys, kai gretimos šalies pilietės vairuojamas automobilis „VW Passat Variant“ susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės iššokusiu žvėrimi. Eismo įvykio metu buvo sužalota vairuotoja – jai ligoninėje nustatyta mušta galvos žaizda, paskirtas ambulatorinis gydymas. Mašiną irgi teks remontuoti. Ir tai ne vieninteliai tokie atvejai šią savaitę.
Ketvirtadienį prieš pusę vienuolikos vakaro Panevėžio rajone esančiame aplinkkelyje netoli Šeškų kaimo automobiliu BMW 320D važiavęs dar vienas Latvijos pilietis partrenkė į važiuojamąją kelio dalį iššokusį briedį. Po susidūrimo vairuotojui teks gydytis galvos sumušimą, kirstinę žaizdą veide.
Gyvūnams pasisekė mažiau. Panevėžio krašto medžioklių vadovo P. Narbuto žiniomis, keliuose žuvo trys antramečiai briedžių jaunikliai ir patelė. „Jei taip bus kas savaitę, nebeturėsime briedžių“, – nuogąstauja jis ne vien dėl per plauką nuo žūties išsisukusių vairuotojų, bet ir dėl žvėrių likimo. Juolab kad, pasak P. Narbuto, ir stirnų per savaitę galėjo būti numušta daugiau nei viena – iš patirties žino, kad ne visos jos užregistruojamos. P. Narbuto aiškinimu, žvėrys žūsta ten, kur yra jų migracijos takai: autostradoje kone kiekvienais metais jie po automobilių ratais pakliūva vos ne tose pačiose vietose. Aišku, yra apsauginės tvoros, bet briedžiui peršokti jas, anot specialisto, neretai būna vienas juokas.
Traukia į vasaros ganyklas?
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos duomenimis, pernai Panevėžio rajone žuvo 32 stirnos, 4 elniai, 3 briedžiai, 7 šernai. Šiemet iki gegužės numuštas vienas elnias ir 3 stirnos.
Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas mokslui doc. dr. (hb.) Linas Balčiauskas mano, kad briedžiai šiuo metu keičia buveinės vietą. Sako, normalu, kad šie žvėrys dukart per metus traukia į kitas ganyklas – žiemos ir vasaros. Tiesa, dabartinis metų laikas tam nėra įprastas, tačiau, mano mokslininkas, dėl visko gali būti kaltas netipiškas pavasaris. „Rudenį dažniau išlekia į kelią dėl rujos, o dabar dėl buveinių kaitos“, – spėja ir L. Balčiauskas, pritariantis, jog vietose, kur žvėrys išlekia į kelią, egzistuoja migracijos takai.
„Kaip vaikščiojo jų seneliai, taip ir dabar jie vaikšto“, – kodėl žvėrys nepaiso pavojaus ir lekia per kelią, paprastai paaiškina specialistas.
Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojo manymu, gerai įrengtos tvoros apsaugo nuo žvėrių judrius kelius. Bet problemų kyla kam nors pavogus bent puskilometrį tokio užtvaro. Tuomet didėja ne tik gyvūnų žūties tikimybė – susidūrę su stambiais žvėrimis nukenčia ir vairuotojai.
Šalyje yra įrengta požeminių perėjų žvėrims ir jų vis daugėja, tačiau L. Balčiausko teigimu, labai svarbus yra jų dydis. Briedis – stambus gyvūnas ir į siaurą perėją nelįs. Geriausias variantas šiuo atveju būtų tiltai virš kelio, apauginti žaluma, medžiais. Tačiau Lietuvoje jų nėra – tokią prabangą sau gali leisti tik turtingos šalys.
Iki užsienio dar toli
„Panevėžio regiono kelių“ įmonės direktoriaus pavaduotojas Vydmantas Gendvilas sako, kad ir dabartinės tvoros yra prabangus malonumas. Tad net ir autostrados mūsų regione dar nėra iki galo jomis aptvertos. „Kaip antklodę tampome į visas puses – ir ten reikia, ir ten“, – apie pinigų stygių kalba direktoriaus pavaduotojas, tačiau patikina, jog ateityje aptvarai turėtų atsirasti visur.
V. Gendvilo teigimu, užsienyje aptvertos ne tik miškingos vietovės, bet ir laukai. Ir taip daroma visuose keliuose. Mūsų regione ne autostradose tvoros kol kas stovi tik prie Ūtos kaimo – aptverta nedidelė atkarpa. Kitur tesustatyti kelio ženklai, perspėjantys vairuotojus apie miško žvėris.
„Nauda iš tų ženklų tokia, kad jei kas, kaltas liks pats vairuotojas – tarsi „pakišam“ jį“, – tiesiai šviesiai sako „Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas. Tokiose kelio vietose įvykus eismo įvykiui, jo žiniomis, teismai priima įvairius sprendimus.
V. Gendvilas neneigia: dėmesys eismo saugumui didėja. Lėšų skiriama ne vien tvoroms, bet ir perėjoms, sankryžoms, apšvietimui ir kitoms priemonėms įrengti. Todėl požeminių perėjų žvėrims mūsų regione ir nėra – būtų gerai, tačiau jos brangios. Ir nėra garantijos, kad žvėrys jomis keliaus.
„Teko užsienyje matyti plačius takus virš kelių, kurie apsodinti krūmais, žole, atrodo kaip natūrali gamta. O pas mus požeminė perėja – cinkuoti didelio diametro vamzdžiai“, – sako V. Gendvilas. Nors prisipažįsta manantis, kad gal ir realu ateityje tokius tiltus turėti – reikalavimai gamtosaugai juk vis griežtėja.
D. Savickienė
