Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina.
Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus). Reikėtų mokytis gyventi sveikai!
Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.
Paminėjote kancerogenus. Kas, jūsų nuomone, didina jų aktyvumą, o kas mažina? Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis – didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas,
daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.
Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.
Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?
Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.
Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų.
Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.
Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Sveikatai stiprinti dažnai rekomenduojate kartumynus – žoles, kurios praktiškai auga
po kojomis.
Taip, tai labai naudingos, turinčios itin daug vertingų medžiagų žolės, kurias kartais vadiname piktžolėmis. Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne.
Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų.
Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.
Kuri organizmo sistema, jūsų nuomone, labiausiai veikia žmogaus sveikatą?
Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.
Juozas Vasiliauskas, medicinos mokslų daktaras, docentas. Iš Juozo Vasiliausko knygos „Gamtos vaistinė“.
