Norėtumėte pavaišinti savo svečius taip, kaip juos savo vestuvėse vaišino legendinis karalius Dovydas? Ar paragauti lęšių sriubos, kuri buvo tokia skani, kad Ezavas, vyresnis patriarcho Izaoko sūnus, dėl jos netgi atidavė pirmagimystės teises savo jaunesniam broliui Jokūbui?
Tuomet knyga „Gaminame su Biblija“ jus tikrai sudomins. Beje, tai nėra įprastas receptų rinkinys, bet ir pasakojimas apie mūsų civilizacijos, mūsų kasdieninės kultūros ištakas.
Patikrinta praktikoje
Vokietijoje kiekvienais metais išleidžiama šimtai kulinarijos knygų nuo, pavyzdžiui, „Vokiškos virtuvės patiekalai“ arba „Salotos kiekvienai dienai“ iki gaminti mėgstančių įžymybių receptų rinkinių. Tačiau Anthony F. Chiffolo ir Rayner W. Hesse „Gaminame su Biblija“ kulinarijos knygų gausybėje tikrai išsiskiria. Net jei ir nemėgstate gaminti, ši knyga bus įdomi, nes ją galima skaityti nuo pradžios iki galo - kaip įdomią istoriją, rašo „Deutsche Welle“ autorius Efimas Šumanas.
Daugelį metų vienos Vokietijos leidyklos redaktorius ir Niujorko pastorius tyrinėjo Bibliją iš kulinarinio meno perspektyvos. Senajame ir Naujajame testamente jie ieškojo tekstų, kuriuose pasakojama, ką valgė, gėrė, kaip priiminėjo svečius mūsų protėviai. O vėliau, papildomai pastudijavę kitus istorinius šaltinius ir patikslinę tam tikras detales, praktikoje išbandydavo biblinius receptus. Knygos autoriai patys stovėjo prie viryklės ir gamino sausainius su cinamonu, avieną su abrikosais, skumbrę pistacijų apvalkale ir dar daug kitų patiekalų.
Iš viso knygoje „Gaminame su Biblija“ pateikiama 15 salotų, 16 užkandžių, 13 sriubų, 18 vegetariškų ir daugybės mėsiškų patiekalų receptų (vien avienos paruošimo būdų Knygų Knygoje nurodoma daugiau nei dešimt).
Apaštalo Petro žvejyba
Įvairiai paruošta aviena, tiksliau ėriena, buvo pagrindinis biblinių laikų patiekalas. Tačiau Galilėjoje, Samarijoje, Judėjoje taip pat buvo gaminami patiekalai iš veršienos, ožkienos, laukinių žąsų ir ančių, buvo valgoma netgi peslių, sakalų, pelėdų, žuvėdrų, pelikanų ir varnų bei joms giminingų paukščių mėsa. Ir, žinoma, žuvis.
Žuviai knygoje skiriamas ypatingas dėmesys. Juk ir Šventajame Rašte žuvis turi ypatingą reikšmę bei laikoma krikščionybės simboliu. Žvejys buvo ir apaštalas Petras, kurio namuose ant Galilėjos ežero kranto apsistodavo Jėzus Kristus. Būtent ten, pamatęs, kaip Simonas (toks buvo ankstesnis Petro vardas) ir jo brolis Andrius traukia iš vandens tinklus, Jėzus pažadėjo juos padaryti „žmonių žvejais“.
Didžiausias Chiffolo ir Hesse knygos privalumas yra ne receptai, bet juos iliustruojantys pasakojimai. Prie kiekvieno recepto pateikiama atitinkama istorija iš Biblijos, trumpas ar ilgesnis istorinis aprašas, pasakojantis, pavyzdžiui, kaip klostėsi kulinarinės Pesachos (senovės žydų Paschos) kulinarinės tradicijos, kokią reikšmę turėjo tam tikras patiekalas ar atskiri ingredientai, rašoma ir apie mūsų laikus pasiekusius gardumynus.
Duona kasdieninė ir dvasinis maistas
O tais laikais gardumynų netrūko, ypač žydų virtuvėje. Pavyzdžiui, legendinį cimesą - ant silpnos ugnies pagamintą desertą iš morkų ir vaisių - judėjai savo Naujųjų metų šventei gamino jau prieš keletą tūkstančių metų. Sausainiai leikah, gaminami iš skrudinto cukraus ir smulkintų riešutų, tapo šiuolaikinio griliažo pirmtaku. Ir netgi įmantrioji fua gra atsirado dar Senovės Egipte. Laukinės antys ir žąsys faraonams ir aristokratams buvo specialiai penimos miltų ir figų rutuliukais.
Žinoma, daugelis žmonių bibliniais laikais valgė kur kas paprastesnį maistą. Duona, vynuogės, vynas, alyvuogės ir pupos sudarė Artimuosiuose Rytuose gyvenusių žmonių raciono pagrindą. Tikriausiai dėl to Ezavui paprasta lęšių sriuba ir pasirodė tokia skani. Tačiau, kaip teigia knygos autoriai, ji iš tiesų nepaprasta. Šiam patiekalui bei įvairiems jo variantams (pavyzdžiui, žąsies taukuose troškintoms pupoms) knygoje „Gaminame su Biblija“ skirtas visas skyrius.
Tačiau šioje, iš istorinės ir literatūrinės perspektyvos itin įdomioje, knygoje receptai tikrai nėra svarbiausi. „Gaminame su Biblija“ iliustruota ne standartinėmis jau paruoštų patiekalų nuotraukomis, bet su aptariama tema susijusiais geografiniais žemėlapiais ir didžiųjų dailininkų paveikslų reprodukcijomis. Rembranto ir Šagalo tapybos drobės, pravoslavų ikonos ir Pompėjos sienų dekoracijos tarsi liudija, kad duona kasdieninė ir dvasinis maistas nėra tokie jau nesuderinami dalykai, kaip įprasta manyti.
Efimas Šumanas
Anthony F. Chiffolo, Rayner W. Hesse.
„Kochen mit der Bibel“.
Beck Verlag, München
