Panevėžio miesto Savivaldybė, kiek daugiau nei tris mėnesius penktadieniais renginiais viliojusi panevėžiečius į miesto centrą, pagrindinės jo tuštėjimo problemos neišsprendė.Vis dėlto miesto centro gaivinimo renginiais idėja laikoma pasiteisinusia, tad dabar bandoma sužinoti tolimesnę jos viziją.
Miestų centrų tuštėjimo problema egzistuoja visame pasaulyje, todėl Panevėžys čia jokia išimtis: tuščių komercinės paskirties patalpų čia apstu.
Siekiant pritraukti žmones į pagrindinę miesto – Laisvės – aikštę, nuo gegužės pabaigos iki pat miesto gimtadienio šventės rugsėjį penktadieniais joje organizuoti įvairūs pramoginiai renginiai.
Tuo laiku Panevėžio centre lankytojų išties netrūkdavo, tačiau verslininkams jie didelio pelno nesukrovė, mat miestiečiai ėjo žiūrėti renginių, o ne įsigyti naujų prekių. Kita vertus, labai ir nesiskųsta. Todėl dabar miesto Savivaldybė kartu su Panevėžio kolegija ir Verslo konsultaciniu centru pasirašys trišalę sutartį nemokamai apklausai atlikti dėl Laisvės aikštės perspektyvų.
„Praėjusią vasarą inicijavome penktadienio renginių Laisvės aikštėje projektą. Manau, jis pasiteisino – sulaukėme itin didelio panevėžiečių palaikymo ir susidomėjimo. Norėtųsi, kad ši idėja nenutrūktų, kad miesto centre rinktųsi žmonės, vyktų intensyvus gyvenimas, – sakė vakar dienraščiui Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė. – Norėtųsi, kad čia neliktų tuščių prekybos patalpų, kurtųsi verslininkai. Siekdami šių tikslų, turime sužinoti panevėžiečių viziją – kokią jie trokšta matyti Laisvės aikštę. Kartu išsiaiškinti, kokios pagalbos tikimasi iš Savivaldybės.“
A. Grainienės teigimu, turėdama apklausos rezultatus, Savivaldybė savo kompetencijos ribose galės imtis tolesnių žingsnių Laisvės aikštei populiarinti.
Norėtų daugiau... dėvėtų
Šiuo metu atlikta eksperimentinė apklausa, kurioje dalyvavo 50 respondentų, tačiau iš jų atsakymų daryti apibendrinančias išvadas dar per anksti. Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, žmonės bus šnekinami pagal atskiras amžiaus grupes: kokie vyresniųjų panevėžiečių atsiminimai apie Laisvės aikštę, su kuo ji asocijuojasi miesto gyventojams, ko reikėtų jaunimui ir t. t. Taip pat norima sužinoti ir visų Laisvės aikštėje įsikūrusių įstaigų bei įmonių nuomonę, poreikius, pageidavimus bei ateities planus. „Gal būtų galima pastangas suburti bendram tikslui?“ – viliasi Verslo konsultacinio centro vadovė.
Apklausą planuojama baigti iki gruodžio vidurio, jos rezultatai turėtų tapti žinomi irgi dar šiais metais – iki Kalėdų.
Kol kas apklaustieji kaip pagrindinius Laisvės aikštės simbolius nurodė Juozo Miltinio dramos teatrą, Senvagę. „Sulaukta gerų atgarsių – nėra visiškai blogai, – pirmuosius rezultatus reziumavo A. Ramanauskienė. – Žmonės šiltai prisimena vasarą vykusius renginius.“
Tačiau nepraslysta pro miestiečių akis ir vis tuštėjančios komercinės paskirties patalpos, kaip problemą jie įvardija ir tai, jog centrinėje miesto aikštėje nėra viešojo tualeto. Pageidautų panevėžiečiai ir daugiau maitinimo įstaigų – pavyzdžiui, kavinių. Ir pabrėžia, jog pigesnių bei tokių, kuriose būtų galima pavakaroti ilgiau. Kol kas, pasak Verslo konsultacinio centro direktorės A. Ramanauskienės, gyventojų akimis žiūrint praktiškai nė viena centre veikianti kavinė visų šių reikalavimų neatitinka – jos arba per ankštos ir piko valandomis ne visi norintieji jose telpa, arba per trumpai dirba.
Tiesa, tarp pusšimčio apklausos dalyvių buvo ir tokių, kurie ištuštėjusiose patalpose miesto centre norėtų matyti daugiau dėvėtų drabužių parduotuvių. „Tačiau, mano įsitikinimu, tai neturėtų būti ta vieta – vis dėlto tai miesto širdis“, – paprieštaravo A. Ramanauskienė. – Laisvės aikštė turėtų būti intelektualesnė vieta, prestižinė. Galbūt daugiau orientuota į turistus.“
Jaučiasi pamiršti
Tiesa, ne visiems panevėžiečiams miesto centre trūksta prekybos dėvėtais drabužiais. Daug kas pasigedo specializuotų suvenyrų parduotuvių. Pasak Verslo konsultaciniam centrui vadovaujančios A. Ramanauskienės, jau daug metų tokių prekių Panevėžyje įmanoma nusipirkti tik Turizmo informacijos centre. „Jei žmogus nesumos ten užsukti, taip ir išvažiuos iš Panevėžio be suvenyrų“, – apgailestauja ji.
Pageidautų panevėžiečiai centre matyti ir specializuotas ekologiško maisto, garsių gamintojų aprangos bei avalynės parduotuves, kavines vaikams. Tačiau, A. Ramanauskienės nuomone, kol kas dar per mažai žmonių apklausta, kad būtų galima užsikabinti už konkrečios siūlomos idėjos. Be to, neturėtų miesto centras tapti panašus į turgavietę.
Verslo konsultacinio centro vadovė taip pat linkusi manyti, jog Laisvės aikštės gaivinimo planai neturėtų apimti vien tik aikštės. Turėtų būti žiūrima plačiau – ir į jos prieigas: Vasario 16-osios gatvę, Klaipėdos gatvės pradžią. A. Ramanauskienė teigia ne kartą girdėjusi iš ten įsikūrusių verslininkų, kad net ir puošiant prieš šventes miesto centrą jie būna užmirštami. „Puošiant miestą šiek tiek norėtų prisidėti ir patys ten dirbantys verslininkai“, – neabejoja A. Ramanauskienė.
Reikalinga politika
„Panevėžio balsas“ jau rašė, kad vasarą aikštėje dirbę verslininkai žmonių sujudimą pajuto, o kai kurie turėjo ir tam tikros naudos. Kita vertus, prekybininkai įsitikino, kad žmonės ateina žiūrėti renginių, o ne apsipirkti. Vis dėlto sujudimą penktadieniais vertino pakankamai teigiamai.
Prof. habil. dr. Pranciškus Juškevičius tuo metu teigė, kad sprendžiant miestų centrų tuštėjimo problemą reikia nuoseklios valstybės ir savivaldybių politikos. Ir, jo manymu, būtina žmones pritraukti į centrą ne vienai kitai valandai, o sudaryti palankias sąlygas jiems grįžti iš miesto pakraščių ten gyventi. Tam kol kas, P. Juškevičiaus manymu, labiausiai trukdo astronominės nekilnojamojo turto kainos bei daugybė apribojimų, su kuriais susiduriama kad ir nusprendus atlikti nuosavybės miesto centre remontą. Tačiau mokslininkas neabejoja: susigrąžinus žmones gyventi į centrinę miestų dalį, verslas įgytų ir nuolatinių klientų.
