Lietuvoje kalbos apie galimą jų atvykimą pasitiktos su nuostaba ir nepasitikėjimu. Kinijos pareigūnai užsiminė, kad Vilniui už jų priėmimą grėstų rimti nemalonumai. JAV prezidentas Barackas Obama vis dar nežino, kur dėti 17 Gvantaname be teismo įkalintų uigūrų.
Nekelia grėsmės, tikriausiai sulaikyti neteisėtai, tačiau negali būti paleisti į laisvę JAV teritorijoje ar perduoti gimtosios šalies pareigūnams. Tokių teismo išvadų sulaukė JAV karinėje Gvantanamo bazėje kalintys musulmonų uigūrų kilmės Kinijos piliečiai, kuriems gimtinėje gresia mirties bausmė už dalyvavimą ginkluotoje kovoje už Rytų Turkestano nepriklausomybę.
Prieš septynerius metus jie, kaip patys sako, spruko nuo skurdo ir represijų į vienintelę kaimyninę šalį, kurį jų nebūtų išdavusi Kinijai, - Afganistaną. Vėliau atsidūrė kovotojų rengimo stovykloje netoli garsiųjų Tora Boros kalnų - spėjamos Osamos bin Ladeno slėptuvės. Ten juos užklupo JAV karinė invazija - ir drauge su kitais įtariamais teroristais nusviedė į „niekieno žemę“ Gvantanamą. Ten jie lieka iki šiol - neišteisinti, nes niekada nesulaukę, kol jiems bus pateikti oficialūs kaltinimai.
Tikisi kitų valstybių supratingumo
Naujausias JAV federalinio apeliacinio teismo sprendimas paliko šią ypatingą Gvantanamo kalinių grupę nežinioje. Praėjusių metų spalį žemesnės instancijos teismas buvo nurodęs, jog uigūrai, pripažinti nekeliančiais grėsmės JAV saugumui, turėtų būti kuo greičiau paleisti į laisvę ir laikinai perduoti viename JAV sostinės Vašingtono rajonų įsikūrusios uigūrų imigrantų bendruomenės globai.
Pastarąjį sprendimą apskundė darbą baigianti prezidento George'o W.Busho administracija. Bylą jie laimėjo jau tada, kai naujuoju JAV prezidentu buvo prisaikdintas B.Obama. Apeliacinis teismas atmetė argumentus, kad uigūrai nusipelno teisės į prieglobstį po viso to, „ką jie patyrė pakliuvę į JAV rankas“.
„Vyriausybė tvirtina, jog buvo imtasi visų diplomatinių priemonių, kad būtų rasta tinkama šalis, sutinkanti priimti prašytojus. Mes neturime pagrindo tuo abejoti“, - Apeliacinio teismo išvadose pareiškė teisėjas Raymondas Randolphas ir pabrėžė, jog „gražūs ketinimai“ nėra pagrindas nepaisyti JAV imigracijos taisyklių reikalavimų.
Bijo Kinijos nemalonės
Nors uigūrams laikinai uždarytas kelias gauti prieglobstį Jungtinėse Valstijose, tikimybė, kad juos sutiks priimti kuri nors kita valstybė, išlieka labai nedidelė. Daugėja ženklų, jog Kinijos vyriausybė aktyviai spaudžia visus galimus kandidatus, kad Vašingtono prašymams būtų duotas neigiamas atsakymas.
„Niekas nenorės priimti uigūrų, nes tam trukdo Kinijos spaudimas, - JAV dienraščiui „Los Angeles Times“ sakė vieno iš kalinių advokatė Sabina Willit. - Kas kartą, kai mes susitinkame su tam tikros šalies užsienio reikalų ministro pavaduotoju, sužinome, kad Kinijos ministras jau aplenkė mus ir papietavo su pačiu ministru."
Niekas nenori atsidurti Albanijos vietoje, kuri 2006 metais sutiko priimti penkis buvusius Gvantanamo kalinius uigūrus, tačiau vėliau dėl to sulaukė užslėptų ekonominių ir politinių sankcijų. To nenori ir Lietuva, kurios Užsienio reikalų ministerija, kaip skelbiama, sausio mėnesį gavo oficialią Kinijos notą uigūrų klausimu.
Pamiršti Tibeto šešėlyje
Nors visame pasaulyje labiau pagarsėjęs yra Tibeto kultūrinės autonomijos klausimas, puikiai atstovaujamas budistų dvasinio vadovo Dalai Lamos, Kinijos šiaurės vakarų Sindziango provincijos gyventojai uigūrai taip pat skelbia kovojantys už savo politines teises bei religijos laisvę. Kinijoje, kurioje viešai deklaruojamus komunizmo idealus pamažu keičia senieji kiniškojo imperializmo simboliai, etninių mažumų separatistiniai siekiai nėra toleruojami.
Alimas Seytoffas, vadovaujantis Vašingtone įsikūrusiai Uigūrų žmogaus teisių organizacijai, „Los Angeles Times“ teigė tikįs, jog šiuo metu uigūrams bene labiausiai koją kiša jų išpažįstama religija - islamas. Esą tai yra bene vienintelė priežastis, kodėl nacionalistiniam uigūrų judėjimui Vakaruose skiriama gerokai mažiau dėmesio negu tibetiečių problemoms.
„Nė vienas tibetietis nebuvo nuteistas mirti, - atkreipė dėmesį A.Seytoffas, kalbėdamas apie kruvinas praėjusių metų riaušes Tibeto sostinėje Lasoje. - Kovodami su uigūrais, kinai gali sau daugiau leisti“.
Prieš praėjusiais metais Kinijoje vykusias vasaros olimpines žaidynes Pekinas apkaltino uigūrų kovotojus rengiant teroristinius išpuolius ir ėmėsi represijų prieš Sindziango gyventojus. Smurtas neišplito į kitas Kinijos provincijas, todėl Vakarų žiniasklaida į jį iš esmės nekreipė dėmesio.
Atokvėpio laukimas
Gvantaname kalinami uigūrai tėra viena iš daugelio sulaikytųjų grupių, kuriai JAV prezidento administracija prieš šio kalėjimo uždarymą turės rasti naujus namus. Jie nėra vieninteliai, kurie negali būti paleisti į gimtąsias šalis dėl galbūt laukiančio susidorojimo. Tačiau uigūrų problemos sprendimas gali būti lemiamas, sprendžiant įsisenėjusią Gvantanamo kalėjimo uždarymo problemą.
Svarbu tai, jog uigūrų statusas yra gana aiškus, palyginti su kai kuriais kitais kaliniais - Kinija yra vienintelė valstybė, turinti pagrindą laikyti juos priešiška jėga. Kita vertus, diplomatinis Kinijos spaudimas ir JAV teismų sprendimai iš esmės nepalieka prezidentui B.Obamai kitos išeities, kaip tik pasinaudoti savo galiomis ir suteikti uigūrams politinį prieglobstį. Kaip teigia „The Washington Post“, toks žingsnis artimiausioje ateityje nutiestų kelią į laisvę ir didelei daliai kitų Gvantanamo kalinių.
Galima pridurti, jog Vilniaus, Berlyno ir daugelio kitų ES valstybių sostinių pareigūnai taip pat galėtų lengviau atsikvėpti.
Antanas Manstavičius
