Baltrušaičiuose, Tauragės rajone, gyvenanti Vida Vaivadienė ganykloje neberado vienos savo telyčios. Veršiuotis turėjęs galvijas netrukus aptiktas paskerstas. Telyčios vaisius skerdikų nesudomino – voliojosi tarp čia pat išverstų telyčaitės vidurių. Policija pastebi, kad prasidėjus ganiavai, atgijo ir gyvulių iš ganyklų vagystės. Ūkininkai baiminasi, kad ekonominio sunkmečiu tokių nusikaltimų tik daugės.
Neverti žmogaus vardo
Vida apie dingusį galviją pranešė policijai. Nuostolius moteris įvertino 4 tūkstančiais litų. Nors telyčios ir būsimo prieauglio nebesugrąžinsi, ūkininkė viliasi sulaukti bent informacijos, kas taip pasielgė.
– Nei gyvuliais, nei žvėrimis tokių žmonių nepavadinsi. Jie – tiesiog skerdikai, galvažudžiai.
Juk paskerstoji telyčia buvo sukergta, turėjo veršiuotis. Todėl ją vienintelę nakčiai ir buvau prie žardžio už ragų pririšusi – kad nesiblaškytų, niekur nenueitų. O išėjo, kad aš pati, savo rankomis brangiausią telyčią galvažudžiams atidaviau, – prisiimdama dalį kaltės dėl žuvusio gyvulio sielojasi Vida.
Gal kas nors matė?
Žiauriai nužudytas gyvulys šeimininkei buvo brangus ne vien dėl savo veislės, dėl to, kad buvo sukergtas, bet ir dėl to, kad pati Vida šią telyčaitę augino nuo mažumės. Moteris prisimena, kad telyčia buvo padykusi – mėgo pabėgti ir nukulniuoti į kitų žmonių ganyklas ar net sodybas. Tačiau niekas jos iki šiol nesiryžo skriausti. Dar labiau Vidai sopa širdį dėl to, kad lemtingąjį vakarą ji pati savo akimis galbūt matė telyčios skerdikus.
– Stovėjo du jaunuoliai juodais rūbais netoli mano ganyklos. Dar pagalvojau, kad reikia sustoti, pavaikštinėti, galbūt būtų išsigandę. Bet susilaikiau, pamaniau, kad man į galvą tik šiaip nedoros mintys lenda ir nuvažiavau. O ryte ganykloje neberadau savo telyčios, – prisimena baltrušaitiškė.
Tad ji viliasi, kad galbūt atsiras tokių, kurie matė ką nors daugiau ar įtartino. Ūkininkė tikisi atsekti nakties iš trečiadienio į ketvirtadienį įvykius. Ar bent surasti, kas nupirko tą naktį paskersto gyvulio mėsą.
Radinys šokiravo
Iš viso V.Vaivadienė ganykloje, kuri yra maždaug už 2 kilometrų nuo namų, laikė 5 galvijus: 2 karves ir 3 telyčias. Ganykla plyti tuoj už tilto per Šešuvį. Arti gyvenančių žmonių nėra. Be to, prie upės auga krūmai – puiki priedanga gyvulių skerdikams. Ūkininkė pagal pėdsakus atsekė, kad iš pradžių nusikaltėliai telyčią bandė pjauti arčiau kitų drauge besiganančių gyvulių, o vėliau egzekucijos vietą pakeitė. Pirmoji gyvulio liekanas aptiko ūkininkės dukra.
– Iš pradžių nė nemaniau, kad telyčia paskersta. Todėl leidomės jos ieškoti. Tada ir išgirdau klaikų dukros klyksmą. Maniau, kažkas dukrai atsitiko, tik vėliau supratau, kad ji paprasčiausiai išsigando išvysto vaizdo: sekusi pėdsakais, ji pamatė kraują, o vėliau ir išverstus gyvulio vidurius. Netoliese radome ir išpjautą telyčios gimdą su jau susiformavusiu vaisiumi viduje. Tai patvirtino įvykio vietoje lankęsis veterinarijos gydytojas, – sako gyvulio netekusi moteris.
Gyvulių vagys pradeda sezoną
Tauragės policijos duomenimis, ganyklose ėmė dingti gyvuliai ne tik ties Baltrušaičiais. Du pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dingusių galvijų gali būti tarpusavyje susiję. Mat abu įvykiai užfiksuoti tą pačią naktį (iš gegužės 13 d. į 14 d.) netoli vienas kito. Kalpokų kaimo gyventojas ryte nerado karvės, kurią įvertino 3000 Lt, o Požerūnų kaimo ūkininkas pasigedo dviejų veršelių.
Būtina saugoti vieningai
Baltrušaičių bendruomenės pirmininkė Edita Jucienė prisimena, kad ir prieš metus beveik toje pačioje vietoje buvo paskersti vietos ūkininkų gyvuliai.
– Pati laikau 50 galvijų, iš jų 25 melžiamų, bandą. Su siaubu klausausi tokių istorijų. Juk kasmet ekonominė padėtis pas mus tik blogėja. O tai reiškia, kad žmonės vis dažniau bandys užsidirbti nelegaliais būdais. Ir kas čia gali žinoti, kas priveda žmones iki tokių baisių dalykų. Juk ne kiekvienas gali ryžtis skersti niekuo nenusikaltusio gyvulio. Galbūt galviją paskerdusieji patys badauja ir mėsa jiems reikalinga, kad prasimaitintų, o gal atsirado pogrindiniai dešrų fabrikėliai, superkantys bet kokią skerdieną. Prieš metus prie Šešuvies, beveik toje pačioje vietoje krūmuose buvo rastas išdarinėtas galvijas. Baisu pagalvoti, juk kiekvienam ūkininkui tokia netektis reiškia labai daug, nesvarbu, kokia to gyvulio piniginė vertė. Galiausiai bandos juk per naktį neišganysi, o ją apdrausti – brangu. Negyvena ūkininkai taip pasiturinčiai, kaip gali pasirodyti iš šalies. Juk viskas brangsta: elektra, kuras, pašarai, tik parduodamas pienas vis pinga. Tad lieka tik viena išeitis: labiau vieniems kitų turtą saugoti, – ragindama įdėmiau žvelgti į po kaimą besivažinėjančiuosius ragina bendruomenės pirmininkė.
Pašnekovė akcentuoja, kad gyvulių vagys ar skerdikai atvyksta į kaimą kelis kartus: iš pradžių tik pasidomėti, po to dar kartą važiuoja tikslo įgyvendinti. Tad kiekvienas vietos gyventojas turėtų įtariau vertinti besisukiojančius atėjūnus, galbūt užsirašyti automobilio valstybinius numerius ir nebijoti savo įtarimais pasidalinti su kitais, perspėti policijos pareigūnus. Beje, E.Jucienė, prasidėjus ganiavai ragina kritiškiau vertinti ne tik nepažįstamųjų, bet ir vietos gyventojų įtartiną elgesį.
– Tik akylai saugodami vieni kitų turtą galime tikėtis, kad nenukentėsime ar nukentėsime mažiau. Niekas kitas mūsų neapsaugos ir kitos išeitis nėra, – įsitikinusi Baltrušaičių bendruomenės pirmininkė.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
