Pristatome antrąją istorijų, patvirtinančių seną liaudies išmintį, jog „nuo likimo nepabėgsi”, dalį.
Pirmąją dalį galite rasti čia.
Visai kaip Edgaro Alano Po romane
XIX a. garsus siaubo rašytojas parašė „Artūro Gordono Pymo“ istoriją. Joje keturi po laivo katastrofos išsigelbėję žmonės yra priversti daug dienų plūduriuoti atvirtoje jūroje. Vieną dieną jie nusprendžia nužudyti ir suvalgyti berniuką vardu Ričardas Parkeris.
Praėjus keletui metų, 1884-aisiais, atviroje jūroje buvo aptikta valtis „Mignonette“. Paaiškėjo, jog ja iš pradžių plaukė keturi iš laivo katastrofos išsigelbėję asmenys, tačiau po daugelio dienų jūroje trys vyresnieji nusprendė suvalgyti jauniausiąjį įgulos narį – Ričardą Parkerį.
Kūdikis du kartus išgelbėtas to paties vyro
1930 m. Detroite viena mama turėtų būti amžinai dėkinga vyrui vardu Džozefas Figlokas (Joseph Figlock). Kai nieko neįtariantis Figlokas žingsniavo šaligatviu, pro langą iškrito kūdikis. Vyrui pavyko jį pagauti ir abu liko sveiki. Po metų tas pats kūdikis vėl krito pro tą patį langą ant nieko neįtariančio Figloko. Ir vėl abiems pavyko išlikti sveikiems.
Rodosi, kartais egzistuoja ne tik „lemtis“ mirti, bet ir „lemtis“ išgyventi.
Pokerio laimėjimas nieko neįtariančiam sūnui
1858 m. buvo nušautas prisiekęs pokerio žaidėjas Robertas Falonas dėl to, kad žaidimo kompanionai apkaltino jį sukčiavimu laimėjus 600 dolerių. Kadangi Falono kėdė liko tuščia, sėbrai skubiai rado naują pokerio žaidėją ir davė jam nelaiminguosius 600 dolerių kaip pradinį įnašą.
Iki to laiko, kol įvykio ištirti atvyko policija, naujajam žaidėjui jau buvo pavykę laimėjimą padidinti iki 2200 dolerių. Atvykę pareigūnai išsiaiškino, jog naujasis žaidėjas buvo ne kas kitas, o Falono sūnus, nematęs tėvo septynerius metus.
Novelė, kuri aprašė šalia gyvenantį šnipą
Normanas Maileris, planuodamas rašyti knygą „Barbary Shore“, nemąstė kurti rusų šnipo personažo. Tačiau pradėjus romaną jis kažkodėl pristatė rusų šnipą kaip antraeilį knygos veikėją. Darbui įsibėgėjus, rusų šnipas iš antraeilio tapo pagrindiniu novelės veikėju.
Po to, kai novelė buvo pagaliau baigta, Normanas Maileris sužinojo, jog JAV Migracijos tarnyba sulaikė aukštu virš jo gyvenusį kaimyną. Paaiškėjo, jog tai buvo Rudolfas Abelis, vienas iš garsiausių tuo metu Amerikoje dirbusių rusų šnipų.
Paslaptingi radiniai viešbučio stalčiuje
1953 m. televizijos reporteris Irvas Kupčinetas lankėsi Londone, kur stebėjo Elžbietos II karūnaciją. Viename iš viešbučio, kuriame jis apsistojo, stalčių vyras rado kelis asmeninius daiktus, kurie priklausė krepšinio žvaigždei Hariui Haninui.
Haris Haninas buvo geras reporterio draugas. Dar prieš Kupčinetui paskambinant bičiuliui ir pranešant apie laimingąjį radinį, jis pats susilaukė laiško iš Hanino, kuriame šis rašė, jog viešnagės Paryžiuje metu viešbučio stalčiuje jis radęs Kupčineto kaklaraištį.
Knyga, kuri išpranašavo „Titaniko“ likimą
1898 m. Morganas Robertsonas parašė knygą pavadinimu „Futility“(tuštumas – lt). Ji aprašė paprastos tarnaitės kelionę į Ameriką prabangiu laivu „Titanas“. Nors laivas buvo tituluojamas „neskęstančiu“, jis į vandenyno gelmes nugrimzdo po netikėto susidūrimo su ledkalniu. 1912 m. visa tai atsitiko garsiajam „Titanikui“. Pritrenkia, jog aprašomi įvykiai knygoje vyko balandį. Fikciniu laivu plaukė 3000 keleivių („Titaniku“ – 2207) bei jis turėjo 24 gelbėjimosi valtis („Titanikas“ turėjo 20).
Praėjus keliems mėnesiams po „Titaniko“ nelaimės, nutiko dar viena su juo susijusi nepaaiškinama istorija. Nedidelis krovininis laivas plaukė per rūku aptrauktą Atlantą. Stebėti kurso buvo paliktas vos vienas jaunas vaikinas. Priartėjus prie „Titaniko“ nelaimės vietos, jaunuolis prisiminė, jog jo paties laivas pavadintas „Titanijumi“. Ištiktas panikos vaikinas paskubomis sustabdė laivą. Kaip paaiškėjo vėliau, keista nuojauta išgelbėjo „Titanijų“ nuo pražūties, nes laivo trajektorijoje kėpsojo milžiniškas ledkalnis.
Karaliaus antrininkas
Vieną dieną Italijos Monzos mieste karalius Umbertas I-asis kartu su savo adjutantu išsiruošė papietauti į mažą restoraną. Atvykus ten visiems į akis krito karaliaus ir restorano savininko fizinis panašumas. Vyrai pradėjo šnekučiuotis ir išsiaiškino daugybę pribloškiančių panašumų.
Abu jie buvo gimę tų pačių metų tą pačią dieną. Be to, abu jie gimė tame pačiame mieste. Tiek karalius, tiek restorano savininkas buvo vedę moterį vardu Margarita. Tą dieną, kai restorano savininkas atidarė restoraną, Umbertas I-asis buvo karūnuotas. Pagaliau, 1900 m. liepos 29-ąją karaliui buvo pranešta, jog žuvo jo antrininkas. Umbertas vos spėjo išreikšti užuojautą ir pats po poros valandų minioje buvo nukautas anarchisto.
Liudvikas XVI-asis ir 21-oji mėnesio diena
Kai karalius Liudvikas XVI-asis dar buvo vaikas, jo astrologė įspėjo saugotis kiekvieno mėnesio 21-ąją dieną, todėl monarchas tądien niekuomet netvarkydavo verslo reikalų. Tačiau kai kurios gyvenimo aplinkybės nuo jo nepriklausė.
1791 m. birželio 21-ąją prasidėjus prancūzų didžiajai revoliucijai Liudvikas su žmona buvo areštuotas už bandymą palikti Prancūziją. 1791 m. rugsėjo 21-ąją Prancūzija nuvertė monarcho instituciją ir pasiskelbė respublika. Pagaliau, 1793 m. sausio 21-ąją karalius buvo giljotinuotas.
