iškelta nosis. Nepalyginsi su charizmatiškuoju mūsų ieties metiku. Nors jis liko aštuntas, bet prizininku galėjo būti už šiltą žmogiškumą. Aš jam tai ir skiriu.

Keistas tas ryzikas, kažkoks viskam abejingas, be jokių emocijų, stovi kai stuobrys, akytem klapsi net motinos apsikabinimui jam visai neidomų

Viena rungtis liuks, reikia džiaugtis ir didžiuotis. Bet aplamai , nėra kuo didžiuotis ir džiaugtis, išskyrus ieties metiką. Reikia dirbti, populiarinti kitas šakas , įtraukiant ir vaikus ir tėvus,ir jaunimą ir vyriausybę ( kas beveik neįmanoma ).