Amerikiečių saugumo tarnybos pažemintos. Dėl to, kad apie nigerietį, Kalėdų dieną virš Detroito bandžiusį susprogdinti lainerį, žinojo kone viską, bet nieko nepadarė. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas nurodė imtis ryžtingų reformų.
Klaidos vos nevirto tragedija
JAV vadovas Barakas Obama (Barack Obama) šią savaitę pliekė savo žvalgybą. Bet vien barimu Baltųjų rūmų šeimininkas, kuriam teko pripažinti, kad galingosios šalies žvalgybos darbas turi nemažai spragų, jau neketina apsiriboti.
B.Obama nurodė imtis reformų. Ypač tose institucijose, kurių pareigūnai yra atsakingi už kovą su terorizmu. JAV vadovas buvo griežtas, mat milijardus dolerių kasmet kainuojantis karas su teroru pamažu virsta parodija. Ekstremistai niekieno nekliudomi pasiekia Amerikos žemę, maža to, čia planuoja ir net rengia naujas atakas.
JAV prezidentas apgailestavo, kad saugumo pareigūnai dirbo atmestinai, nes nesugebėjo pasidalyti apie įtariamąjį nigerietį Umarą Faruką Abdulmutalabą (Umar Farouk Abdulmutallab) surinktos informacijos. O žinios keliavo iš žinybos į žinybą ir buvo išanalizuotos tik tada, kai teroristas jau buvo pakilęs į orą.
Vis dėlto JAV vadovas nesiėmė versti kaltės atskiriems pareigūnams, o pareiškė, kad tai buvusi visos saugumo sistemos klaida. Pylos sulaukė tie, kurie tinkamai neišsiaiškino Jemene veikiančių „Al Qaeda“ teroristų kėslų, ir tie, kurie turėjo kruopščiai patikrinti U.F.Abdulmutalabo ryšius su teroristais ir leisti nigerietį į lėktuvą arba neleisti.
Respublikonų kritika
B.Obama peikė žvalgybos vadus ne tik už uždarų durų, bet ir kreipdamasis į tautą.
Ketvirtadienį buvo paskelbti ir oficialaus Baltųjų rūmų tyrimo rezultatai, jie, kaip ir tikėtasi, nebuvo džiugūs žvalgybai. Nustatyta, kad Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) turėjo informacijos apie Nigerijos pilietį, net jo užmačias, bet dėl gausybės nesusipratimų nesugebėjo padaryti visko, kad užkirstų jam kelią. Viso labo amerikiečių pareigūnai ketino teroristą apklausti nusileidus lėktuvui. Bet kad nigerietis gali bandyti teroro aktą surengti danguje virš JAV, regis, niekam taip ir netoptelėjo į galvą.
Todėl netrukus prabilo kiti kritikai. Tačiau jie kaltino ne CŽV, o B.Obamą. Pirmieji tą padarė karo mašiną su teroru po 2001 m. užkūrę respublikonai. Jie įspėjo, kad B.Obamos politika teroristų atžvilgiu darosi “tokia švelni, jog amerikiečiams šalyje yra nesaugu gyventi”.
„Pernelyg dažnai B.Obama ir jo administracija nepaiso fakto, kad mes kariaujame su teroristais”, - teigė įtakingas respublikonas Maiklas Stilas (Michael Steele).
Lyg norėdamas atremti šią kritiką, B.Obama pakartojo, kad jis nemano, jog šalis jau traukiasi iš karo su teroru. „Mes toliau kariaujame su „Al Qaeda”, kuri jau suorganizavo teroro aktą prieš mūsų šalį ir rengia naujus”, - teisinosi JAV lyderis.
Stiprins saugumą
Nacionalinio saugumo sekretorė Dženet Napolitano (Janet Napolitano) pažadėjo, kad saugumas bus griežtinamas, tačiau, anot jos, aktyviau dirbti turi ir kitų šalių pareigūnai, kurie prisiima dalį atsakomybės už JAV saugumą.
„Lėktuve buvo keleivių iš 17 pasaulio šalių. Tai jau ne vien mūsų, tai yra tarptautinis reikalas”, - gynėsi D.Napolitano. Drauge politikė pareiškė, kad kuo greičiau imsis JAV oro uostuose įrengti 300 viso kūno skenavimo aparatų ir kitų saugos priemonių.
CŽV vadovas Leonas Paneta (Leon Panetta) tvirtino, kad padidins analitikų skaičių, kurie atsakingi už Jemeną ir Šiaurės Afriką. Be to, žvalgybos šefas pareiškė, kad CŽV peržiūrės įtariamų teroristų sąrašus, nes jie turi būti dažniau tikrinami.
Žvalgus gynė tik Jungtinio štabo vadas admirolas Maiklas Malenas (Michael Mullen), pabrėžęs, kad saugumo pareigūnai gauna pernelyg daug informacijos, kad sugebėtų ją visą patikrinti.
