Šiaulių apskrityje vis dažniau kryžiuojasi ietys dėl galimybių studijų, kurių reikalaujama rengiant įvairius projektus, naudos, nes dažnai jos būna tik popierinės, realiai neįgyvendinamos, nors už jas sumokami milijonai. Galimybe lengvai uždirbti naudojasi daugybė šalyje įsisteigusių konsultacinių firmų ir firmelių, kurios dirba be jokios atsakomybės ir kurioms nekeliami jokie reikalavimai.
Seniai žinomos tiesos
Neseniai Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pristatyta Šiaulių oro uosto galimybių studija. Jos rengėja bendrovė „Savvin“ toje studijoje pateikė jau senų seniausiai žinomas tiesas.
Studijoje teigiama, kad Šiaulių oro uostas nėra įtrauktas į strateginius valstybės dokumentus, kad, būdamas ir civilinis, ir karinis, jis įgyja ne tik pranašumo, bet ir trūkumų, kad oro uostas galėtų labiau išnaudoti savo galimybes gabenant gyvulius. Tai, pasak tarybos nario Alfredo Lankausko, yra labai seniai žinomi dalykai, kuriems dar kartą surašyti jokių studijų nereikėjo.
Nebuvo naujas ir studijos rengėjų siūlymas Šiaulių universitete rengti lėktuvų techninės priežiūros specialistus, nes jie čia jau yra rengiami.
Studijos rengėjai priėjo prie išvados, kad Šiaulių oro uostą plėtoti verta, tačiau kaip tai daryti, pasiūlymų nepateikė. 60 tūkst. Lt mokesčių mokėtojams kainavusioje studijoje atsakymų į labiausiai rūpimus klausimus nėra. Tiesa, jos autoriai nurodė, kad investicijos į oro uostą turėtų siekti daugiau kaip 35 mln. Lt, iš kurių 25 mln. Lt reikėtų investuoti į krovinių terminalą, nors tai ir neatsipirktų. O kad studijos užsakovams pernelyg neskaudėtų širdies, rengėjai primena, kad jog būtų naudojami ES struktūrinių fondų pinigai.
Šiaulių savivaldybė, suabejojusi, ar jiems žinomų dalykų priminimas vertas tokių pinigų, nusprendė kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir savivaldybės Vidaus audito tarnybai pavedė įvertinti šią galimybių studiją.
Šiukšlini reikalai
Nuomonės kryžiavosi ir dėl regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) užsakytos komunalinių atliekų tvarkymo galimybių studijos. Pirmiausia sukritikuotas galimybių studijos teiginys, kad kompostavimo dėžes žaliosioms atliekoms turintys gyventojai už atliekas mokėtų tik 28 Lt metinį mokestį. O tai, pasak bendrovės „Specializuotas transportas“ direktoriaus Rolando Stanio, būtų užprogramuotas 30 mln. Lt trūkumas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Jonas Bartkus mano, kad galimybių studijos rengėjai tik blefuoja, nes prieš porą savaičių galimybių studijoje buvo nurodomas 84 Lt dydžio tarifas, o diskusijų dieną jis aptirpo iki 28 Lt, nors dokumente, pasak J.Bartkaus, niekas nepasikeitė, net paveiksliukai liko tie patys. Šiaulietį kolegą palaikė ir Radviliškio rajono vicemeras Jonas Povilaitis. Galop suabejota, gal savivaldybėms svarstyti pateikti skirtingi galimybių studijos variantai.
Dėl 160 tūkst. Lt kainavusios Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro galimybių studijos diskutuojama kone kasdien, bet vietos politikai sako, kad atsakymų į daugelį klausimų iš studijos rengėjų UAB „Nacionalinis projektų rengimas“ specialistų negauta. „Tad ko vertos tokios galimybių studijos?“ – retoriškai klausė Šiaulių rajono vicemeras Jonas Novogreckis.
Įpareigojo sverti vairuotojus
Šiauliškės „Busturo“ bendrovės galimybių studija dėl darbuotojų skatinimo pavirto į anekdotą. „Busturas“, pasirašęs su konsultacine firma „Veikma“ sutartį vairuotojų kvalifikacijos metmenims parengti ir tam skyręs 12 tūkst. litų, atrodo, nepastebėjo, kad tai yra tik socialinių mokslų magistro darbas, kuriame samprotaujama, kaip būtų galima priversti autobusų vairuotojus kelti savo kvalifikaciją, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir kt. Bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Elena Dinienė mano, kad tai yra paprasčiausias pinigų plovimas.
Logistikos centro vizijos
Tačiau bene labiausiai savo užmojais stebina Šiauliuose ketinamo kurti Logistikos centro galimybių studija, kainavusi 679 tūkst. Lt. Savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai vėl klausia to paties: kam tokia studija reikalinga, jei mes ir be jos žinome, ką reikia daryti. Tačiau tokio dokumento, siekiant ES paramos, reikalauja Susisiekimo ministerija. Taigi prieš vėją nepapūsi, nes nepateikus galimybių studijų ministerijos net nesišneka dėl konkrečių ES finansuojamų projektų. Todėl savivaldybės yra priverstos mokėti už galimybių studijas, kad gautų projektams įgyvendinti skirtų pinigų. Vietos politikai kol kas gali tik pykti ir raginti šią problemą, kai galimybių studijų kaina viršija sveiko proto ribas, spręsti visos šalies mastu.
Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė sako, kad galimybių studijas galima pateisinti tik tokiu atveju, jei paramos siekiantieji objekte nėra pradėję darbų. „Bet jei yra konkretus objektas ir konkretūs ketinimai, tai kam už tai dar kam nors pinigus mokėti?“
Studijos gula į stalčius
Šiaulių miesto savivaldybė, galimybių studijoms išleidusi apie milijoną, jas tiesiog kolekcionuoja stalčiuose. Viena tokių – prieš keletą metų rengta minėto Logistikos centro studija, už kurią buvo sumokėta 30 tūkst. Lt, bet Susisiekimo ministerija pripažino ją kaip visiškai netinkamą. Ar tiks šiandieninė, jau kainuosianti daugiau kaip pusę milijono, irgi niekas negali garantuoti. Prastai parengta buvo pripažinta ir daugiau kaip 55 tūkst. Lt kainavusi Šiaulių viešojo keleivinio transporto plėtros galimybių studija. Taip pat įvertinta ir 35 tūkst. Lt kainavusi Salduvės parko galimybių studija. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. A.Žalevičienė sako, kad sutartyse su konsultacinėmis firmomis numatytos baudos, tačiau galimybių studijų rengėjai yra tikri gudručiai, žinantys, kaip išsisukti, kad nepavyktų įrodyti, jog darbas atliktas prastai. Jie pasiūlo įtariamam darbo brokui įrodyti samdyti ekspertus ir kreiptis į teismą. Bet tam vėlgi reikia papildomų pinigų ir laiko. Pilietinės visuomenės aktyvistė, ilgametė miesto tarybos narė Irena Vasinauskaitė dar tiesesnė: „Galimybių studija yra proga pasiimti pinigų ir studiją rengiančiajam, ir užsakančiajam.“
Nijolė PETROŠIŪTĖ
