Vairuotojai, svajojantys apie naują, bet nebrangią transporto priemonę, jos ieško įvairiais būdais: kas važiuoja į Vakarų šalis, o kas miklina liežuvį besiderėdamas turguje. Tačiau yra ir tokių, kurie bando laimę aikštelėje, joje atsiduria teismų areštuoti ir į Mokesčių inspekcijos rankas patekę automobiliai. Kodėl kai kurios transporto priemonės pūva metų metus, laukdamos savo šeimininko?
Pasirinkimas menkas
Vairuotojai, svajojantys apie naują, bet nebrangų automobilį, jo ieško įvairiais būdais: kas važiuoja į Vokietiją ar Angliją, kas miklina liežuvį, besiderėdamas turguje. O kai kurie viliasi savo išvajotąjį rasti aikštelėje, kurioje atsiduria teismų areštuoti ir į Mokesčių inspekcijos rankas patekę automobiliai.
Nors tokį galima nusipirkti už kelis šimtus ar porą tūkstančių litų, padoresnės mašinos tektų palaukti ne vieną mėnesį. Pastaraisiais metais gerokai mažiau areštuojama automobilių, o ir jie patys – kelių dešimtmečių, todėl tinkami tik metalo laužui. Važinėti tinkamų automobilių ir kitų transporto priemonių būtų daugiau, tačiau Lietuvos įstatymai draudžia parduoti ar sunaikinti niekam nereikalingą bešeimininkį turtą.
Kaip „Sekundei“ pasakojo „Automeros“, į kurią atkeliauja policijos ir Mokesčių inspekcijos areštuoti ar sulaikyti automobiliai, direktorius Antanas Petrauskas, jie yra gana prasti, o iš „Regitros“ ar policijos patenkantieji kaip galimai vogti – dažniausiai dar dažais kvepiantys. Pastarieji ilgai neužsibūna ir iškeliauja tikriesiems šeimininkams, o visi kiti dar ilgai laukia savųjų.
„Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dabar gauname daug mažiau mašinų. Seniau jų daugiau konfiskuodavo, dabar teismai nuolaidžiau žiūri. Mūsų įstatymai daug kur yra netobuli, rimti advokatai suranda juose spragų ir įrodo, kad mašina buvo neteisėtai konfiskuota. Mes ir patys turėjome didelių nuostolių, kai neva neteisėtai nuvežėme traktorių. Esame tik vykdytojai, darome tai, ką mums liepia policija, šioje situacijoje mes buvome teisūs, bet vis tiek nemalonumų turėjome“, – sakė A.Petrauskas.
Šiuo metu aikštelėje Panevėžyje jau antras mėnuo stovi tik viena senutė „Audi“ mašina. A.Petrausko tvirtinimu, mašinos niekas neperka, nes ji tinkama tik metalo laužui. Kiekvieną mėnesį mašinos yra nukainojamos, tad kai pasieks minimalią sumą, ją nupirks metalo laužo pardavimu užsiimantys asmenys, gal viena kita detalė tiks realizuoti.
„Visos mašinos senut senutėlės. Gerų retai kada būna, sulaukiame tik tinkamų metalo laužui. Juk dažniausiai jas areštuoja iš girtuoklių, neturinčiųjų teisių ar visai jaunų žmonių, o tokie ir važinėja tuo, kas papuola“, – teigė A.Petrauskas.
Įkliūva su tėvų automobiliais
Tačiau kartais pasitaiko ir važinėti tinkamų automobilių. Prieš porą mėnesių už keturis tūkstančius litų buvo nupirktas kelerių metų daužtas BMW klasės automobilis. Anot A.Petrausko, dažnai automobiliai praranda savo prekinę išvaizdą, kol yra sutvarkomi įvairūs dokumentai ir formalumai.
„Kai tik iš Mokesčių inspekcijos gauname dokumentus, stengiamės kuo greičiau parduoti, bet kol apsisuka tas policijos, antstolių ir inspekcijos ratas, praeina apie pusę metų, dar tiek pat, kol vyksta teismai. Taip stovėdama mašina netenka kone pusė savo vertės, ypač žiemą“, – pasakojo „Automeros“ direktorius. Šiomis dienomis turėtų vykti teismo procesas – bus sprendžiama dėl naujo, vos kelerių metų „Fiato“ arešto. Jeigu teismas nuspręstų jį areštuoti, pasak A.Petrausko, tai būtų kone dvejų metų sensacija.
„Kol mama buvo Italijoje, policija pagavo sūnų su jos automobiliu. Mašina gera, naujo modelio. Jeigu ją konfiskuos, bus tikra sensacija. Dokumentai tvarkomi ir trečiam golfui. Automobilis gerai prižiūrėtas, nesupuvęs, nesurūdijęs. Ir vėl vaikai su tėvų automobiliu įkliuvo“, – pasakojo pašnekovas. A.Petrauskas teigė, kad dažniausiai tokių automobilių savininkai rūpinasi, jog automobilis vėl sugrįžtų į jų rankas.
Negalima sunaikinti niekieno turto
Aikštelėje yra daug daugiau automobilių, kurie neturi šeimininkų, bet jų parduoti ar sunaikinti negalima. Kai kurios bešeimininkės transporto priemonės, jau apėjusios rūdimis ir pelėsiais bei samanomis, net kelerius metus laukia savo šeimininkų ir, tikėtina, kad jų nesulauks.
„Ką tik išvažiavo mūsų darbuotojai atvaryti kažkur viduryje pievos paliktos mašinos. Žmonių joje nėra, jokių dokumentų nerado, numeriai nukabinti. Taip ir stovės ji pas mus kelerius metus. Tokių mašinų beveik du šimtus turime. Nors rašėme kone visoms atsakingoms institucijoms laiškus, situacija nesikeičia: tokio turto negalime sunaikinti ar parduoti. Norint įteisinti bešeimininkį turtą, reikia kreiptis į Mokesčių inspekciją, o tada – į teismą. Visas antstolių ir teismų išlaidas turime padengti mes, o galutinis rezultatas būna tas pats – turto negalima pripažinti bešeimininkiu, nes nerastas savininkas“, – dviprasmišką situaciją pakomentavo direktorius.
Vienintelė išeitis – pats savininkas turi atsisakyti turto, bet tokių žmonių per A.Petrausko darbo praktiką dar neatsirado. „Automeros“ direktoriaus teigimu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neprivaloma registruoti „Regitroje“, pakanka tai įforminti popieriuje. Tokia galimybe dažnai yra piktnaudžiaujama ir išvengiama atsakomybės. „Kartą dalyvavome teisme Vilniuje, kuriame – net šeši automobilio savininkai, vienas kitam pardavę automobilį ir to neįforminę „Regitroje“. Tai iš ko prisiteisti išlaidas, kai visi tvirtina, kad yra nekalti“, – kalbėjo A.Petrauskas.
Kartais į „Automeros“ aikštelę užklysta prieš tris ar ketverius metus čia savo turtą palikę panevėžiečiai, bet tik pasižiūri į laužo krūva virtusią transporto priemonę ir išeina. Pasak A.Petrausko, tokiam žmogui net nereikia automobilio, jam tiesiog rūpi įsitikinti, kad jis vis dar yra. Atsiimant automobilį jam tektų pakloti už jo saugojimą nemenką sumą pinigų, dažniausiai daug didesnę, nei verta pati transporto priemonė, todėl taip retai atsiranda tikrieji savininkai.
„Pas mus nėra tokių įstatymų, kad būtų galima sunaikinti tokį bevertį turtą. Jeigu taip padaryčiau, man pačiam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Tų automobilių juk niekas neatsiims, nes tektų mokėti už jo stovėjimą. Jeigu žmogus gyvena užsienyje, net antstoliai yra bejėgiai iš jo išsireikalauti pinigų“, – kalbėjo direktorius.
Brangus saugojimas
A.Petrausko teigimu, kitose Europos Sąjungos valstybėse bešeimininkio turto klausimas jau seniai išspręstas. Pavyzdžiui, Vokietijoje galima iš kiemų ar gatvių paimti nenaudojamą automobilį ir jį, kaip kenkiantį aplinkai ir eismo saugumui, utilizuoti. Daugelis Panevėžio gyventojų norėtų, kad iš kiemų „Automera“ surinktų nevažiuojančius ir tik vietą užimančius automobilius, tačiau to padaryti negalima.
„Jeigu ir galėtume surinkti tokius automobilius, kas už juos mokės stovėjimo mokestį. Dažnai žmonės skundžiasi, kad mes lupam didžiulius pinigus už mašinos stovėjimą. Tačiau kitaip ir negalime, nes mūsų rūpesčiai kiek kitokie nei aikštelių, kuriose vairuotojai saugo savo mašinas. Mums nepakanka nusisamdyti tik apsaugą. Mašinos dažnai patenka sudaužytos, netvarkingos, reikia prižiūrėti, kad tepalai, antifrizas nebėgtų. Norint išvaryti vieną automobilį, reikia jį aptvarkyti, pakrauti akumuliatorių, juk nuo ilgo stovėjimo ir padangos nuleistos, ir viskas užrūdiję, supuvę. Vien aplinkosaugai kiek reikia išleisti, juk atveža tokius, iš kurių viskas bėga“, – pasakojo A.Petrauskas.
Kita vertus, į aikštelę pasiimti automobilių žmonės ateina ne itin draugiškai nusiteikę. Pasak „Automeros“ direktoriaus, iš šimto apsilankančiųjų tik gal koks dešimtas būna sukalbamas.
„Dažniausiai be policijos pagalbos neišsiverčiame, nes mus tiesiog užsipuola, kad nuvežėme jų mašiną, nors tai darėme policijos liepti. Automobilius tikrajam savininkui gali grąžinti tik policija, mes tik nuvežame ir saugome, bet viskas krenta ant mūsų galvų“, – sakė A.Petrauskas.
Lina Dranseikaitė
