Neseniai viena pora iš Naujosios Zelandijos nutarė truks plyš susituokti ant vieno iš aisbergų, kurių virtinė prisiartino prie jų gimtinės.
Buvo užsakyti malūnsparniai, net vietinį šventiką pavyko prikalbinti reikiamu momentu nusileisti ant ledo gabalo ir palaiminti jaunuosius. Problema iškilo tik viena – juridinė. Man pagal Naujosios Zelandijos įstatymus santuokos registracija jūroje galima tik 12-kos mylių nuo kranto spinduliu. O vienas iš artimiausių aisbergų plūduriavo nutolęs dvigubai didesniu atstumu. Jaunavedžiai buvo priversti laukti palankaus jų užmanymui vėjo, kuris atpūstų jų „ledinę vestuvinę aikštelę“ arčiau kranto...
O, štai Italijoje vestuvinės ceremonijos „liudininkais“ tapo ... rykliai. Su akvalangais, bet vestuviniais rūbais jaunavedžių pora pasinėrė į Katoliko miesto akvariumą, kur jų laukė dvylika dantytų monstrų. Kol miesto meras rėžė iškilmingą kalbą prie akvariumo krašto (po vandeniu jo įvilioti nepavyko niekam), jaunieji apsikeitė žiedais, apdairiai sėdėdami geležinio narvo viduje...
Yra žinoma, jog rūke skendinčio Albiono gyventojai nuo seno garsėja savo meile šunims. Visai neseniai viena anglė, eidama prie altoriaus, į vyriausias pamerges pasikvietė savo mylimiausią kambarinį šunytį. Su jos argumentu – „ji geriausia mano draugė“ – ginčytis buvo bandoma ilgai, tačiau be rezultatų. Galima tik numanyti, ar pavyko šunėkui pagauti jaunosios puokštę, bet, kad jo letenos anspaudas yra vestuviniame dokumente – faktas.
Dar viena istorija į temą „Gyvūnų pasaulyje“. Keturiasdešimt vienerių Šaron Tandler, milijonierė iš Londono, ištekėjo už savo išrinktojo - trisdešimt penkerių Sendžio, kuriam suteikė savo pavardę.
Mat, Sendis - Eilato gyventojas, gyvena ant rifo ir visą laiką praleidžia po vandeniu... todėl, kad jis delfinas. Šaron su juo susipažino prieš penkiolika metų, kai atvažiavo į daivingo treniruotes ir nuo to laiko ji kasmet po kelis kartus atvažiuoja praleisti su juo laiką vandenyje.
Pagaliau milijonierė kreipėsi į rifo vadovybę su neįprastu prašymu: leisti jai ištekėti už Sendžio. Rifo vedėjui tokia idėja pasirodė ganėtinai patraukli. Šimtai lankytojų tapo šios neįprastos ceremonijos liudininkais.
Visi buvo tiesiog sužavėti, kai Šeron, vilkinti balta nuotakos suknele, iš karto po jungtuvių ceremonijos žengė pas vyrą į vandenį.
Iškrypėle ji savęs visiškai nelaiko: „Visai nesvarbu, kad mūsų santuoka yra niekinė žemėje. Svarbiausia – mes sujungti danguje!”
O, štai JAV jungtuvių ceremonijos pravedamos ne tik danguje (skrydžio lėktuve metu), bet ir ant ratų. Bent jau taip tvirtina amerikietiško miestelio Sailem gyventojai Oregonos valstijoje. Jau prie įvažiavimo į šį „Jaunųjų rojų“ sumontuoti reklaminiai skydai su tokiu patraukliu tekstu: „Mūsų mieste jūs galėsite susituokti tiesiog mašinoje! Saikingas mokestis, jokių formalumų! Jums nereikės net užgesinti variklio!“
Sekančios vestuvinės istorijos herojus vestuvinės ceremonijos metu taip pat nesiėmė palikti savo „transporto priemonės“, mat tuo iškilmingu momentu jis buvo... kosmose.
Jaunuosius - tarptautinės kosminės stoties vadą Jurijų Malenčenko ir rusų kilmės amerikietę Jekateriną Dmitrijevą skyrė neprastas atstumas – 380 tūkstančių kilometrų. Tele tilto su orbita metu kosmonautas prisiekė meilę savo išrinktąjai, vestuvinį kontraktą įgaliojęs pasirašyti savo advokatą.
Laimei, Techaso įstatymai leidžia sutuokti vienam iš besituokiančiųjų ir nebūnant šalia... Pirmąją naktį jaunajam teko praleisti orbitoje, o naujai iškepta sutuoktinė tuo metu „vargo“ žemėje, dalindama interviu žurnalistams ir kartu su kartonine savo vyro figūra pozuodama fotografams. Tiesa, kosminio jaunikio tėvai įsižeidė ir pareikalavo bažnytinės jungtuvių ceremonijos jaunikiui sugrįžus į Žemę.
Už tai labai patenkinti liko amerikietiškieji televizininkai, kuriems verslumo nestokojanti jaunoji pardavė teisę transliuoti jungtuvių ceremoniją.
Pabaigai prisiminkime dar vienas unikalias vestuves, įvykusias Malaizijoje. Jam 33, o jai 104. Jis atsargos karininkas, ji – vieniša moteris. Jam ši santuoka pirmoji, jai – dvidešimt pirmoji, nežiūrint į tai, kad ji musulmonė. „Aš tai padariau ne dėl pinigų. Tai akivaizdu, kadangi mano išrinktoji neturtinga. Tik su ja aš atgavau ramybę ir pajutau, kad kažkam esu reikalingas“ – pareiškė vietiniam laikraščiui atsargos karininkas Muchamadas Nuras. Meilei bet koks amžius ne kliūtis, taip sakant...
