2018 metais, anot renkuosilietuvą.lt, Lietuvoje gyveno 145 tūkst. atvykėlių, daugiausiai – iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. Šiuo metu didžiausią iš užsieniečių bendruomenę taip pat sudaro ukrainiečiai, antri – baltarusiai.
Bendras visos Lietuvos gyventojų skaičius, dėl buvusių masinės emigracijos laikotarpių ilgokai nesiekęs 3 milijonų, vėl perkopė šią ribą.
Remiantis Registrų centro direktoriaus dar 2015-aisiais patvirtinta bei 2021 m. patikslinta Gyventojų skaičiavimo pagal savivaldybes metodika „Dėl rodiklių, nustatytų pagal gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų, apskaitos duomenis, apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo”, buvo paskaičiuota, kad šių metų sausio 1-ąją mūsų šalis turėjo 3 mln. 73 tūkst. 157 gyventojus.
Mirčių daugiau nei gimimų
Beje, vyriausia amžiumi Lietuvos gyventoja, pasak Registrų centro, 2024-ųjų sausio 1-ąją buvo 109-erių kaunietė.
Pagal didumą antrajame Lietuvos mieste pernai registruoti 2 529 gimimai, deja, mirčių – gerokai daugiau, – 3 890. Registrų centro duomenys apie civilinės būklės aktų įrašų kiekius byloja, jog per 2023-uosius Kaune buvo sudarytos 1 702 santuokos, o ištuokų per metus registruota 917.
Visoje Lietuvoje pernai atitinkamais dokumentais patvirtinta 26 654 gimimai ir 39 628 mirtys. Santuokų registruota 17 249, ištuokų – 8 122.
Lyginant didžiųjų Lietuvos savivaldybių demografinius rodiklius, akivaizdu, kad tik Vilniuje gimimų skaičius persvėrė mirčių skaičių, – per praėjusius metus sostinėje gimė 9 100 naujagimių, tačiau per tą patį laiką mirė 6 340 žmonių.
Šiuos metus Vilnius pradėjo turėdamas 633 917 gyventojų, nors ne taip seniai – 2020-aisiais jų buvo 550 834. Kauno mieste tuo pat metu (2020 m. sausio 1 d.) gyveno 289 364 žmonės, 2024 metų pradžioje jų buvo 317 847.
