Dėl pasaulinio atšilimo gali visiškai sustoti poliarinė dreifinė srovė – viena stipriausių šio vandenyno tėkmių, išsklaidanti Arktyje besikaupiančius teršalus.
Apie tai paskelbė Norvegijos F. Nanseno aplinkos ir kosminių stebėjimų centro mokslininkai, atlikę kompiuterinį Arkties cirkuliacijos ir klimato pokyčių iki 2080 m. modelį, praneša „New Scientist“.
Poliarinė dreifinė srovė teka Arkties vandenyno paviršiumi nuo centrinės Sibiro dalies iki Grenlandijos ir pasiekia Atlanto vandenyną. Ją 1893 m. atrado norvegų tyrinėtojas Fridtjofas Nansenas, nesėkmingai bandęs ja pasinaudoti, kad pasiektų Šiaurės ašigalį. Kartu su paviršine Boforto žiedo srove ji gerai maišo Arkties vandenis ir apsaugo vandenyną nuo ilgalaikio teršalų kaupimosi.
Arkties vandenyno srovės. „Arctic Monitoring & Assessment Program“ ; iliustr.
Siekdami geriau perprasti teršalų Arktyje sklaidą, Norvegijos F. Nanseno aplinkos ir kosminių stebėjimų centro vadovo Ola M. Johannesseno vadovaujama mokslininkų grupė tyrė radioaktyviųjų medžiagų, tokių kaip stroncis-90 ir cezis-137, patekusių į aplinką po branduolinių ginklų bandymų ir atominėse jėgainėse įvykusių incidentų, pasiskirstymą. 1948 – 1999 m. atliktų matavimų Arkties regione duomenys buvo įterpti į tikslų dabartinės vandenyno srovių cirkuliacijos modelį ir palyginti su klimato kaitos modeliais. Taip buvo siekiama parengti Arkties vandenyno srovių cirkuliacijos iki 2080 m. prognozę.
Norvegijos mokslininkų parengtas vandenyno srovių modelis patvirtino, kad dauguma teršalų, įskaitant pesticidus, naftos produktus ir radioaktyviąsias dulkes, dabar iš Arkties „išplaunami“ į Šiaurės Atlantą. Teršalus išsklaido poliarinė dreifinė srovė. Tačiau, pasak mokslininkų, šis mechanizmas palyginti greitai nustos veikęs.
Specialistai nustatė, kad jei anglies dvideginio emisijos didės taip pat, kaip iki šiol, 2070 m. CO2 koncentracija atmosferoje padvigubės. Tokiu atveju poliarinė dreifinė srovė išvis sustos, o Boforto žiedas, Grenlandijos ir Golfo srovės smarkiai susilpnės. Pagrindinė tokio reiškinio priežastis – dėl pasaulinio atšilimo pasikeisiantys Arkties vėjai ir smarkus vandenyno ledo dangos tirpimas.
Tokiu atveju prireiks kur kas daugiau laiko į Arktį patenkantiems teršalams išsklaidyti. Norvegų parengtas Arkties srovių modelis liudija, kad didžioji dalis teršalų kaupsis Sibiro ir kitose toli nuo Europos esančiose Arkties pakrančių srityse.
