Patvinusi Neris privertė sunerimti ir Kauno miesto savivaldybės vadovus, kurie, sekdami Kauno rajono savivaldybės pavyzdžiu, pirmadienį skubiai sušaukė pasitarti Ekstremalių situacijų valdymo komisiją.
Tartasi, kokių priemonių imtis dėl pavasarinio potvynio grėsmės miesto gyventojams ir kaip kuo greičiau likviduoti potvynio padarinius. Buvo siūloma ledlaužiu prastumdyti ledus, taip pat sprogdinti ledų sangrūdas.
Paskutinį kartą ledų sangrūdos Kaune sprogdintos 1996 metų pavasarį.
Dešinėje Neries kranto pusėje trijų kilometrų atstumu susidarius ledų sangrūdai, apsemti Kleboniškio ir sodų bendrijos "Radikiai" gyventojų namai. Daugumos namų rūsiai, garažai užlieti upės vandeniu, sulaužytos siurblinės. Gelbėtojams teko evakuoti 49 gyventojus, iš jų 16 - vaikų.
"Apžiūrėję apsemtas teritorijas, skubiai susisiekėme su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis dėl pagalbos. Ministerijos sutiko padėti viskuo, ko tik Kaunui reikėtų", - sakė prie trijų upių - Nemuno, Neries ir Nevėžio - esančio Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Posėdžio metu vienbalsiai pritarta sudaryti budėtojų grupę. Jie reaguotų į pokyčius, o prireikus, - tektų imtis ledų sprogdinimo. Šiuos darbus galėtų atlikti Kaune įsikūręs Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.
Aplinkos apsaugos departamentas leido sprogdinimo darbus atlikti tik tuo atveju, jeigu nebūtų kitų galimybių. Be to, prieš pagrindinius sprogdinimo darbus privalu būtų paleisti mažąjį sprogstamąjį užtaisą, kuris išbaidytų žuvis, taip būtų kuo mažiau pakenkta upės faunai.
Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius posėdyje minėjo ir kitas priemones, kurių imsis tarnyba. "Šilainių ir Eigulių seniūnijose bus atidaryti pagalbos ruožai, į kuriuos bus atvežti evakuoti nuo upių pakrančių gyventojai. Be to, budės autobusai, jeigu reikės surinkti evakuotus gyventojus. Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat yra pasiruošusios priimti kauniečius, kuriems prireiks pagalbos", - kalbėjo vedėjas.
Policijos pareigūnai pasirengę budėti ir pagelbėti kiek tik reikės, nes evakuotų gyventojų turtas liko neapsaugotas, o tuo irgi būtina pasirūpinti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas budėti pradėjo jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kai kilo potvynis. Nuslūgus potvyniui, gyventojams labiausiai reikės jų pagalbos, nes teks išpumpuoti visą vandenį, kuris susikaupęs gyvenamųjų namų rūsiuose.
Savo ruožtu tam tikrų priemonių ėmėsi ir "Vakarų skirstomieji tinklai" (VST). Tose seniūnijose, kur patvino vanduo, buvo išjungtos dvi transformatorinės. Tačiau, kaip teigė VST atstovai, vanduo po truputį tose vietose jau slūgsta, todėl ketinama vėl įjungti transformatorines, ir elektra pasieks gyventojų namus.
Kauno miesto vadovai tikisi, kad greitai plūstantis vanduo aplenks Kauno miesto centrinę dalį ir Senamiestį bei kitus rajonus. Miesto gyventojai raginami nesijaudinti, nes situaciją stebi ir pasirengusios efektyviai veikti atitinkamos tarnybos, kurios reaguos į visus pasikeitimus.
