Arvydas Brazdžiūnas – Dusė – kaunietis menininkas, priskiriamas vadinamajai „Lūžio kartai“. Baigęs studijas sovietiniu laikotarpiu, šis autorius drauge su kitais savo kartos menininkais formavo savo kūrybines biografijas jau nepriklausomoje Lietuvoje.
Turintis architekto išsilavinimą tapytojas ir tapo racionaliai: tiksliai, aiškiai, preciziškai. Tačiau šis tikslumas, adekvačiai ir atpažįstamai perteikti realių žmonių veidai bei kūnai slepia ir ironiją, ir mįsles. „Grobuonis ir kiti“ – tai pirmoji paroda Vilniuje ir aštuntoji asmeninė kūrybinėje menininko biografijoje.
A. Brazdžiūnas – Dusė savo drobes apgyvendina pažįstamais, draugais, praeiviais, perkeldamas juos į kitas epochas, perrengdamas kitais rūbais. Štai diptikas „Damos“ ir „Karininkų puota“ gali tapti puikia menininko aplinkos enciklopedija: pažiūrėkite, kiek žmonių atpažinsite drobėse? Gerai žinomų dailės istorikams paveikslų parafrazės su lietuviškais Kauno meno ir kultūros scenos veikėjais įgauna sarkastišką dimensiją: veikėjai ir papuošiami, ir apnuoginami (tiesa, šiuo atveju apsinuogina pats tapytojas, pavaizduodamas save nuogą, įžūliai ir drauge kukliai žiūrėdamas iš paveikslo pirmojo plano).
Iš veikėjų gali likti tik galvos: draugų ir pažįstamų portretiniai atvaizdai sutelpa į vieną drobę, tapdami žaidimo kvadratėliais. Kokio žaidimo? Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Tapytojas filosofiškai, atsietai ir drauge – labai asmeniškai vaizduoja figūras, užpildančias drobių plokštumas. Tačiau kartais galvas keičia kūnai: vienam paveikiausių paveikslų „Grobuonis“ galvos nereikia. Masyvus kūnas, regisi, netelpantis į drobę, godus ir dėl to grėsmingas, atsainiai besiilsintis, ištiesęs ranką su aštriais raudonai lakuotais nagais. Betrūksta, kad nuo jų imtų varvėti kraujas. Bet to taip pat nereikia: tapyba savaime pakankamai paveiki, kad išreikštų ir parodytų grėsmę vien vaizdu.
Aštuntoji asmeninė paroda „Grobuonis ir kiti“ įleidžia žiūrovus į keistą, šiek tiek siurrealistišką, mįslingą ir vis tik pažįstamą Arvydo Brazdžiūno – Dusės pasaulį. Pasaulis grėsmingas ir, tiesą sakant, nelabai patrauklus. Jame nejučia jautiesi apnuogintas, nepaisant puošnių rūbų ir pažįstamų veidų. Ir mintis, kad aplink, vieni grobuonys, neapleidžia nė minutės. Tol, kol nepamatai savojo, slypinčio viduje.
Paroda veiks iki vasario 8 d.
