Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurios užtrauktų baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę blaivumą nesutikusiems pasitikrinti vairuotojams. Dėl šių pataisų dar du kartus balsuos Seimas.
Nuo 2017 metų įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kuriomis numatyta, kad neblaiviems vairuotojams, kuriems nustatomas 1,5 prom. girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau įstatymų leidėjai pro akis praleido spragą – blaivumą tikrinti atsisakę vairuotojai išvengė baudžiamosios atsakomybės.
Seime šį spalį pateikdamas įstatymo pataisas tokią spragą pripažino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas: „Jei asmuo vengia patikrinimo, atsisako tikrintis, gali būti baudžiamas administracine atsakomybe“.
Vidaus reikalų ministerija siūlo nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai nustatomas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas, tiek ir už neblaivumo patikrinimo vengimą arba vartojimą alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Didės baudos
Be to, pataisose siūloma įtvirtinti, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, neišskiriant, kuriose organizmo terpėse nustatoma etilo alkoholio koncentracija.
Papildomai siūloma sugriežtinti atsakomybę už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, ir vairuotojui skirti baudą nuo 800 iki 1 tūkst. eurų.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė ir siūlymui vairuotojus bausti už chuliganišką vairavimą – siūloma nustatyti baudą nuo 900 iki 1,2 tūkst. eurų.
2016 m. šalies keliuose išaiškinti 10 952 neblaivūs vairuotojai, 2017 m. – 9 814. 2017 m. dėl tokių vairuotojų kaltės įvyko 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių.
