Kriminalinės policijos biuro ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai sulaikė tris Šmikinių gaujos narius, kaip įtariama, suplanavusius nužudyti neseniai laisvėn paleistą kitos Panevėžio gaujos vadeivą Rolandą Čiapą.
Ketino nužudyti?
Vienas Lietuvos žinių portalas pranešė, jog įtarimai dėl rengimosi nužudyti Čiapinių lyderį Rolandą Čiapą pateikti Panevėžio gaujos Šmikinių vadeivoms Egidijui Ališauskui bei Igoriui Adžijevui. Šio labai sunkaus nusikaltimo vykdytoju už pinigus, kaip įtariama, sutiko būti Kęstutis Arbočius. Jam buvo perduota informacija, kur R. Čiapas gyvena, kur mėgsta būti, kokį automobilį vairuoja.
Vieną Šmikinių šulą, E. Ališauską, policija sulaikė beketinantį išskristi į Maskvą. Antrasis – I. Adžijevas buvo užkluptas namie, o būsimasis samdomas žudikas K. Arbočius – vakare vedžiodamas šunį. Visi trys įtariamieji buvo atvesdinti į teismą, teisėjas nutarė juos suimti.
Kai viešojoje erdvėje pasklido informacija apie Šmikinių ir Čiapinių gaujų nesantaiką, „Akistata“ pabandė pasitikslinti informaciją, bet iš kriminalistų išgirdo, kad informacija esanti neteisinga ir galinti pakenkti tyrimui.
„Šiuo metu atliekamas tyrimas ir jokių detalių atskleisti negaliu“, – sakė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis. Jis paaiškino, kad nusikaltimus linkę daryti asmenys yra stebimi, todėl ir šiuo atveju, surinkus reikiamą informaciją, buvo sulaikyti keli įtariamieji, siejami su Panevėžio organizuotu nusikalstamu susivienijimu. Kai kurie jų suimti. Manoma, kad įtariamųjų dar daugės.
„Vienas iš mūsų prioritetų yra stebėti vykstančius procesus. Mes nenorime, kad vėl imtų šaudyti ar griaudėti sprogimai, kokie būdavo prieš kelerius metus. O stebėdami tuos procesus mes tuo pačiu aiškinamės ir senus, dar neatskleistus nusikaltimus“, – sakė A. Roginskis.
Dar didesnį pasipiktinimą išreiškė Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato ONTB viršininkas Ramūnas Sarapas. „Jokių įvardintų gaujų nėra ir joks karas nevyksta, – pareiškė R. Sarapas. – Yra nusikalstama grupuotė, ir tiek“.
Centro gauja
„Akistata“ pabandė atsekti vienos Panevėžio gaujos – Šmikinių – formavimąsi ir jos padarytus nusikaltimus.
Apie 1991–1992 metus, be stipriausios tuo metu Panevėžyje siautėjančios Tulpinių gaujos, savo vietą po saule buvo išsikovojusios Žemaitukų ir negausi Centro gaujos.
Centro gaujos nariai turėjo ryšių su Kauno nusikaltėliais ir netgi tarėsi, kaip išplėsti kauniečių įtaką reketuojant Panevėžio verslininkus. Kauniečiai Centro gaują net apginklavo – 1992-ųjų vasarą atgabeno į Panevėžį apie 200 granatų RG-42. Netrukus viena jų įlėkė į kioską Smėlynės gatvėje, kita – į parduotuvę „Lageta“. Po tokių „perspėjimų“ verslininkai gavo pasiūlymų „apsidrausti nuo nelaimių“. „Lagetos“ savininkas „duoklės“ mokėti nenorėjo, todėl buvo pagrobtas jo brolis ir pareikalauta išpirkos. Jos atėjęs atsiimti pats Centro gaujos vadeiva A. Želvys, pravarde Maskatė, buvo vienu šūviu verslininko nupiltas. Netrukus buvo paleistas ir įkaitu pabuvęs parduotuvės savininko brolis.
Policija gana greitai išsiaiškino, kas susprogdino „Lagetą“, ir 1993 metų balandžio mėnesį keturi Centro gaujos banditai buvo nuteisti kalėti.
Šmikiniai iš Komandos
Centro gauja pakriko, o jos vietą užėmė Gintaro Korotkovo, pravarde Šmikis, šutvė. Jos nariai tuo metu save vadino Komanda – mat buvo pasiskirstę kariniais laipsniais, vienas kitą vadino generolais, leitenantais. Šnekėta, jog kartą vienas tos gaujos narys nužudęs kitą Šmikinį, nežinodamas, jog tas priklauso tai pačiai grupuotei, todėl, kad vieni kitus atpažintų, jie pasigamino ženklelius, kurie skyrėsi spalva priklausomai nuo gaujoje užimamo statuso.
Bemaž atvirai „apsaugą“ tuo metu siūlantys Šmikiniai greitai vienas po kito buvo susodinti į belangę. 1993-iųjų vasarą buvo sulaikytas G. Korotkovas ir dar trys tos gaujos nariai. Po pusmečio policija sulaikė dar šešis Šmikinius. Visi jie buvo nuteisti. Vis dėlto pati gauja veikė toliau ir netgi bandė įbauginti pareigūnus.
1993 metų lapkričio mėnesį sprogmuo išvertė tardytojo G. Aleknos duris, o gruodžio mėnesį tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko nukenksminti sprogmenį prie ONTT komisaro V. Šulskio durų. Abu kriminalistai tyrė Šmikinių veiklą.
1994 metų pavasarį viename tos gaujos konspiracinių butų buvo sulaikytas Šmikinis Aidas Valiulis. Tame bute buvo rasta nemažai trotilo ir laikrodinių mechanizmų – būtent tokių, kokie buvo panaudoti kėsinantis į pareigūnus. A. Valiulis buvo nuteistas kalėti, o vėliau už grotų buvo susodinti ir kiti gaujos nariai: A. Valiulio brolis Raimondas, S. Banelis, Kęstutis Vaitiekūnas, pravarde Kestorius, Darius Andrašiūnas ir net pats gaujos vadeiva Šmikis. Tik visi jie kalėjo trumpai – už vagystes, nes organizuotos grupuotės egzistavimo įrodyti nepavyko. Teismas nepalaikė rimtais įrodymais faktų, jog visi jie nešiojo skiriamuosius ženklus, o miškelyje šalia Panevėžio rengdavo „strielkas“ – pasitarimus.
1995 metų pavasarį atlikęs bausmę G. Korotkovas apsigyveno Vilniuje ir savo įkurtą gaują apleido. Jo vieton stojo K. Vaitiekūnas bei S. Banelis.
Šmikiniai – Grūdiniai
Apie 1995-uosius Šmikinius dar imta vadinti Grūdiniais – mat juos, ieškančius, kur pelningai investuoti nelegalius pinigus, pritraukė Lietuvos žemės ūkyje prasidėjęs privatizavimas. Taigi vieni tos gaujos nariai į savo nagus ėmė bendroves, kurių sąskaitos nebuvo tuščios ir kurios turėjo daug ir geros technikos, derlingų žemių, o kiti pradėjo reketuoti ūkininkus.
Tuo metu, kad derlių išpiltų į elevatorių saugyklas, ūkininkams tekdavo laukti ilgose eilėse. Dar ilgiau jie laukdavo pinigų už grūdus. O Šmikiniai, turėję pažinčių tarp grūdų supirkimo įmonių darbuotojų, sugebėdavo gauti tuos pinigus iš karto. Tad ūkininkams tiesiog tekdavo mažesne kaina parduoti savo produkciją nusikaltėliams.
Būtent tuo metu ir sužibo brolių Rolando (g. 1966 m.) bei Kęstučio (g. 1962 m.) Čiapų žvaigždė. Kaip tik 1997 metais, atlikęs bausmę, į Panevėžį grįžo R. Čiapas. Jis aktyviai įsitraukė į Šmikinių veiklą ir ėmė vadovauti „kaimiškajam“ šios gaujos padaliniui.
Tuometinis gaujos vadeiva K. Vaitiekūnas-Kestorius jau buvo įsivėlęs į garsiąją „Svainijos“ istoriją.
Kestoriaus nuvainikavimas
„Akistata“ ne kartą rašė apie 1996 metų Kūčių nakties šiurpius įvykius – aštuoni banditai pareikalavo iš panevėžiečio verslininko Rimanto Okuličiaus 10 000 dolerių, ir 4 iš jų buvo nušauti. K. Vaitiekūnas buvo vienas iš tų atėjūnų reketininkų.
Taigi gruodžio 24-osios naktį nuosavoje parduotuvėje grupės vyrų užkluptas R. Okuličius teisėtai savigynai laikomu „Berettos“ markės pistoletu iššaudė dvi šovinių apkabas ir nušovė keturis jį reketavusius vyrus, o kitus keturis – sužeidė. Kulkos kliudė nuo vaikystės R. Okuličiaus pažįstamą Vidmantą Kirklį, pravarde Mutė, Audrių Lazauską, pravarde Lazeris, Virgį Rakauską, pravarde Pingvinas, ir Kęstutį Vaitiekūną-Kestorių.
K. Vaitiekūnas buvo nuvežtas į Panevėžio ligoninę, o pagijęs 1999 metais už reketą buvo nuteistas 8 metams laisvės atėmimo. Į laisvę, kaip įprasta, jis išėjo anksčiau, bet ilgai joje nepabuvo – 2004-ųjų žiemą Kestorius kartu su Šmikiu įkliuvo Vilniuje dėl plėšimo, tad 4 metams buvo grąžintas už grotų.
Čiapų žvaigždė
O dabar grįžkime prie Šmikinių gaujos blogų darbų žemės ūkyje, nuveiktų tada, kai, K. Vaitiekūną įkalinus, ėmė vadovauti R. Čiapas.
Pasak šią „grūdų bylą“ tyrusių pareigūnų, Šmikinių grupuotėje nusikalstama veikla buvo griežtai sudalinta: vieni vogdavo iš žemdirbių produkciją, kiti klastodavo dokumentus, kad pastarąją legalizuotų. Na o R. Čiapas su kitais bendrininkais prievartaudavo turtą ir plėšdavo žmones.
Šmikinių banditai be jokio gailesčio skriaudė ir kankino jiems neįtikusius gyventojus, o kai kuriems paskirdavo ir šlykščias „bausmes“ – jų namų duris ištepliodavo išmatomis. Pasak teisėsaugininkų, būtent R. Čiapas nurodydavo kitiems gaujos nariams, su kuo ir kaip reikia susidoroti.
Šmikiniai siautėjo Biržų, Joniškio, Pasvalio, Radviliškio rajonuose, nuo jų nukentėjo ne viena žemės ūkio bendrovė. Į tų bendrovių sandėlius būdavo įsibraunama panaudojus automobilinį kėlikį. Juo pakėlus durų kampą, vienas vidun įsigavęs nusikaltėlis atidarydavo sandėlio duris. Į įvažiavusį sunkvežimį būdavo supilami grūdai – Šmikiniai apsukriai naudodavosi sandėliuose esančiais krovimo įrengimais. O kad grūdų vagystės nebūtų pastebėtos, paskui nusikaltėliai viską sutvarkydavo, stengdamiesi nepalikti jokių įsilaužimo pėdsakų.
Bandė slėptis
2001 metais teisėsaugininkai pagaliau jau turėjo surinkę pakankamai duomenų, tad ėmė vieną po kito „semti“ Šmikinius. Buvo nustatyta, kad ta gauja iš Joniškio rajono Daukšių bendrovės sandėlių pavogė 37 tonas grūdų, iš Radviliškio rajono „Draugo“ bendrovės – 68 tonas, iš Palonų bendrovės – 25 tonas, o iš Biržų rajono Medeikių bendrovės – 16 tonų ir t. t.
Broliai Čiapai, pajutę, jog svyla padai, nuo policijos pasislėpė. Neilgam – 2003 metų vasarį abu Čiapai buvo suimti už tai, kad buvo ėmę reketuoti vieną Panevėžio verslininką. Teisėsaugininkų duomenimis, R. ir K. Čiapai jį bandė įbauginti, reikalavo susimokėti „duoklę“. Pastarasis, sumokėjęs dalį pinigų, kreipėsi į teisėsaugą.
Abu Čiapai į kaltinamųjų suolą atsisėdo ne tik dėl verslininko reketo, bet ir dėl minėtųjų daugybės kitų nusikaltimų. Iki tol R. Čiapas jau buvo teistas triskart, o jo brolis – 4 kartus.
2005 metų sausį Šiaulių apygardos teisme 28 Šmikinių gaujos nariai buvo nuteisti už vagystes, turto prievartavimą, plėšimus, dokumentų klastojimą, kūno sužalojimus, savavaldžiavimą ir kitus nusikaltimus.
Bylos duomenimis, savo nusikaltimams slėpti Šmikiniai naudojosi Panevėžio rajone esančia Gegužinės žemės ūkio bendrove, kurią buvo privatizavę. Jos direktorius Sigitas Siudikas išteisintas dėl įrodymų trūkumo.
Kitame numeryje skaitykite:
Kiek Šmikinių buvo sukišta už grotų ir kaip jie plaudavo pinigus
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
