Rokiškio rajone gaisras kilo nuo žaibo iškrovos. Kadangi užsidegę kelmai buvo sausi it parakas liepsnos akimirksniu išplito. Įsižiebusią ugnį dar mėgino gesinti patys pastebėję įmonės darbuotojai, kol į nelaimės vietą sulėkė jungtinės ugniagesių pajėgos iš Rokiškio ir Panevėžio.
„Pirmiausia, įmonės personalas pradėjo gesinti ir po to atskubėjo priešgaisrinės pajėgos. Atvažiavo speciali technika, žarnų automobilis, siurblinė stotis. Vanduo buvo pumpuojamas iš Onuškio ežero, kad gaisras būtų operatyviau užgesintas ir sustabdytas plitimas", – kalbėjo ugniagesių atstovė Vilma Vaiginytė.
Žaibas trenkė į sausų kelmų krūvą užimančią pusės hektaro plotą. Buvo baimintasi, kad po degančiais sausuoliais ugnis tuoj pat persimes giliau į durpes. Kol ugniagesiai liejo vandenį padėjo ir durpyno darbuotojai, šie su ekskavatoriais, buldozeriais nuolat perkasinėjo bepradedančią smilkti durpę.
„Durpynus gesinti sudėtinga todėl, kad kai dega būna giluminis gaisras dega kažkur žemės gilumoje durpingas sluoksnis ir gali būti iki 5 metrų gylyje, o jei dar stipresnis vėjas tie ugnies liežuviai gali šokti į paviršių", – toliau situaciją komentavo V. Vaiginytė.
Plačiai plisti bepradedančias žiežirbas galiausiai durpyne pavyko užgesinti per savaitgalį. Tad skelbti ekstremalios situacijos neprireikė. Kitaip nei per panašią sausrą ir karštį 2008-ųjų birželį, kai kilus milžiniškam gaisrui prireikė evakuoti kaimynystėje esančio Onuškio ir aplinkinių kaimų gyventojus. Tuomet gaisras atskirais židiniais išplito milžiniškame plote, gesinimo darbams buvo pasitelkta kariuomenė, prireikė ir sraigtasparnių pagalbos liejant vandenį iš viršaus.
Ugniagesiai gyventojus perspėja, būti itin budriems, mat per tokią kaitrą ugnis įsižiebti gali labai lengvai, kad ir nuo susifokusavusios stiklo šukės.
„Pavojus yra todėl, kad palijo ne visur. O kai labai išdžiuvę tai to lietaus labai daug kur neliko nė lašo. Lyginant su pernai metais šiemet gaisrų atvirose teritorijose gerokai daugiau 45 proc.", – pridūrė ugniagesių atstovė.