Per 5 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6255 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 3,49 proc. Liepsnose ir dūmuose žuvo 84 gyventojai (pernai per tą patį laikotarpį – 88), o 121 gyventojas (120) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 11 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 2 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 94 žmonių gyvybes (iš jų 3 vaikų), 55 transporto priemones, 404 pastatus, 555 gyvūnus.
Miestuose žuvo 24 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 60. Dešimt žmonių žuvo Vilniaus rajone, 6 – Kaune, 5 – Vilniuje, po 4 – Alytaus, Radviliškio ir Šiaulių rajonuose, po 3 – Kėdainių, Prienų, Raseinių, Šakių, Zarasų, Utenos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose. Net 26 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 25 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, o dar 8 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (pernai per tą patį laikotarpį – 15). Be to, 7 gyventojai žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl padegimų, o 11 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3045, arba 48,7 proc. visų gaisrų, išdeginusių 3,8 tūkst. hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia padidėjo 2,04 proc. 1004 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 16,1 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 66 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 0,69 proc. Be to, 467 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,5 proc.), 410 kartų liepsnojo transporto priemonės (6,6 proc.), 38 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,61 proc.).
Miestuose užgesinta 3350 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2905. Ugnis sunaikino 133 pastatus, 115 transporto priemonių, 1088 tonas pašarų, 4076 kv. m gyvenamojo ploto ir 6224 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (52,3 proc.), žolės, ražienų deginimas (10,3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,1 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,0 proc.), neatsargus rūkymas (2,8 proc.). Be to, įregistruoti 243 padegimai (3,9 proc.), o 468 gaisrų (7,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 2615 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 1,4 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 972 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 939 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje. 192 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 51 skenduolį (pernai per tą patį laikotarpį – 63) bei išgelbėjo 12 gyventojų. 218 kartų ugniagesiai gelbėtojai gelbėjo žmones autoavarijose ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 48 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 30 žuvusių žmonių. Ugniagesiai gelbėtojai 120 kartų budėjo nukenksminant sprogmenis, 76 kartus likvidavo cheminius incidentus, 48 kartus rinko gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 91 gyventoją, iš jų 9 vaikus.
Prasidėjus karščiams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstyti. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
