Namuose užsitrenkė durys, o kambaryje liko mažametis vaikas, bute ant grindų guli pirmos grupės invalidas ir negali pasikelti, užrakinti Gedimino pilies vartai "įkalino" 15 žmonių. Darbai, kurių ugniagesiai žada neapleisti net sunkmečiu, bet tikina vengsiantys iškvietimų, kai žmonės susiduria su paprasčiausiais buitiniais rūpesčiais, tačiau, nenorėdami mokėti pinigų, kviečiasi į pagalbą gaisrininkus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybė nustatė vienintelį kriterijų, kuriuo turėtų vadovautis į įvykio vietą skubėti susiruošę ugniagesiai - pagalba turi būti suteikta tokiu atveju, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei ar jo aplinkai. Sunkmečiu siųsti gelbėtojų komandą, kuri nukeltų iš medžio nesugebantį nulipti kačiuką ar atidarytų užsitrenkusias buto duris - per didelė prabanga.
"Žmonės pamėgo elgtis nesąžiningai, užsitrenkė durys ir skambina ugniagesiams. Nors nei vaiko, nei ligonio, nei ant viryklės palikto verdančio puodo bute nėra. Siūlome kreiptis į privačias bendroves, kurios užsiima durų atrakinimu, bet ten reikia susimokėti, o ugniagesiai pinigų neima. Kam išlaidauti, jei viską galima gauti už dyką?" - retoriškai klausė PAGD Visuomenės informavimo skyriaus atstovas Vladas Rakštelis.
Papūgų negaudys
Bėdos ištikti žmonės kviečiasi pagalbos, tik kartais tie prašymai būna siunčiami ne tuo adresu. "Atsitiko taip, kad pro langą išskrido papūgėlė. Ją auginusiam vaikui liūdna, tėvai kviečiasi ugniagesius. Įvertinkime situaciją. Be abejo, gaila liūdinčio vaikelio, gaila paukštelio, bet nejaugi gaisrininkai turi vaikytis papūgėlę. Kokia tikimybė ją sugauti? O jeigu tuo pačiu metu prireikia pagalbos gesinant didelį gaisrą?" - pasakojo V.Rakštelis.
Pašnekovas prisiminė, kad praėjusią vasarą gyventojus buvo apėmusi kita iškvietimų "manija", gyventojai nuolat skambindavo su prašymu atvažiuoti ir pašalinti širšių susuktus lizdus: "Jei mokykloje, vaikų darželyje ar visuomeninėje įstaigoje būtų tokia situacija, pagalba būtų suteikta. Bet nuosavo namo palėpėje atsiradusiomis širšėmis gyventojas turėtų pasirūpinti pats arba kreiptis pagalbos į privačias įmones, kurios tuo užsiima."
Apmokestinti neįmanoma
Išeičių toli ieškoti gal ir nereikėtų, papildomos pagalbos pasiprašęs gyventojas galėtų apmokėti bent jau išlaidas už degalus. Bet šalies įstatymuose įtvirtintose nuostatose - užmokesčio imti negalima.
Maža to, reikėtų atsižvelgti į tykančius pavojus, su kuriais susiduria neįprastas užduotis atliekantys ugniagesiai. "Prieš penkerius ar daugiau metų buvo gaudoma pasprukusi beždžionė. Ji apdraskė vieną darbuotoją. Iš kur galėjome žinoti, ar ji nėra serganti. Tai reiškia, kad reikia skiepyti darbuotojus nuo pasiutligės, kitų ligų, bet pinigų tokiems dalykams nėra", - aiškino V.Rakštelis.
Apmokestinus tokias gelbėjimo paslaugas turėtų keistis ugniagesių gelbėjimo tarnybos misija. Reikėtų keisti šalyje galiojančius norminius dokumentus. Užsienyje tokia praktika, kad gelbėtojai imtų pinigus už suteiktą pagalbą, taip pat neegzistuoja. Tikėtis, kad Lietuvoje būtų pereinama prie tokios tvarkos, bent jau artimiausiu metu, nereikėtų.
Skaičiuos pinigus
Kiekvienas išvažiavimas į įvykį kainuoja. Kokios būna išlaidos, priklauso nuo įvairių aplinkybių - atstumo iki įvykio vietos, gelbėjimo darbų pobūdžio. Todėl svarstymai, ar tikrai vietoj specializuotų tarnybų reikia kviestis ugniagesius, pagrįsti.
Taupymo vajus palietė ir ugniagesius. Į nesudėtingus įvykius kartais siunčiamas vienas žmogus. "Neišlaidaujame, bet informacija, jog ugniagesiams trūksta specialių drabužių - klaidinga. Galbūt kaimuose ar mažesnėse gyvenvietėse tų specialių priemonių pritrūksta, bet apskričių centruose tikrai ne. Visos lėšos paskirstomos tolygiai", - užtikrino V.Rakštelis.
PAGD vadovybės paraginti, darbuotojai parašė prašymus-sutikimus, kuriais atsisakė kelionpinigių, butpinigių, kvalifikacijos kėlimo kursų.
Audrius Bareišis
