Vienas nedarbo vengiantis pilietis atrado galimybę įsidarbinti slaugytoju. Normalus vyriškas darbas – juk kai kuriems ligoniams ar mirštantiesiems nepatinka, kada juos skutinėja moterys. Už darbo vietą jis sumokėjo 3000 litų kyšį. Anaiptol ne patiems aukščiausiems ligoninės viršininkams.
Jis pasakojo apie keistus kai kurių gydytojų papročius. Antai medikė, turėjusi patvirtinti, jog kandidato sveikata tinkama, ilgai vartė jo asmeninę bylą – atverčia, užverčia ir taip toliau. „Supratau, kad kažką reikėtų įdėti tarp lapų,“ – dalijosi įspūdžiais slaugytojas.
Pasakojama, kad prie Smetonos Kauno „Metropolio“ durininkas (tada jį vadindavo šveicorium) negaudavo algos ir dar kažkiek mokėdavo savininkui už darbo vietą. Likusių arbatpinigių šveicoriui pakakdavo neskurdžiam gyvenimui.
P. S.
Sekmadienio paskaitymams.
Pasakojimas apie gailestingąjį samarietį.
