Pusšimtį metų kuriantis rašytojas Raimondas Kašauskas iki šiol žavi savo gerbėjus tik jam būdingu žodžiu, vaizdinių ir realybės sankirtomis, kur šviesesnės būties ieškantis individas kovoja su savo vidiniais prieštaravimais.
"Dramatiniu" optimistu save vadinantis rašytojas Lietuvos rašytojų sąjungos klube pristatė, jo paties žodžiais tariant, jau "n-tąją knygą" - naują apysakų rinkinį "Gailestis", kurį išleido knygų leidykla "Žuvėdra".
"Mano knygoje dominuoja du poliai - psichologiniu aspektu aprašomas inteligentas, kažką skausmingai apmąstantis, apsvarstantis, ir mažų Žemaitijos miestelių gyvenimas, jų žmonių tipai. Menininkui labai svarbu parodyti skaitytojams, kokia yra realybė iš tikrųjų ir kaip rašytojas ją tokią atrado", - sakė knygos autorius.
Pasak R. Kašausko, dažniausiai visi rašytojai kartojasi ir paprastai turi vieną temą savo kūriniams, kuriuose dominuoja tie patys personažai, tie patys charakterių tipai. Rašytojas prisipažįsta, kad ir jo kūriniuose gvildenamos tos pačios temos - sostinės inteligentas suklysta ir visą gyvenimą siekia išrišimo. Tai autorius perteikia per vaizduojamo žmogaus sąmonę ar jo santykį su kitu žmogumi.
"Visų pirma aš į centrą iškeliu žmogų, kamuojamą pasirinkimo būtinybės, atėjusį iš buvusios sovietinės santvarkos su visais kompleksais, visomis klaidomis ir paklydimais, apsirikimais ir viltimis", - sakė R. Kašauskas.
Knygos autorius prisipažino, kad jam labai artimas rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Paralelių su rusų klasiko kūryba R. Kašausko kūriniuose įžvelgė ir literatūrologė profesorė Elena Bukelienė. Apysaką "Pavaduotojas" iš naujai išleistos knygos "Gailestis" profesorė pavadino lietuvišku "Idioto" variantu, kur susitelkiama prie jau nuo seno rašytojui rūpimos problemos - amžino realizmo ir idealizmo konflikto.
"R. Kašauskas renkasi rizikingą variantą - kompleksuotą, savo menkumo kamuojamą žmogų svajotoją", - tikino E. Bukelienė. Mokslininkės manymu, knygos autorius su amžiumi darosi vis produktyvesnis rašytojas, stiprėjantis su kiekviena naujai išleista knyga.
"R. Kašauskas turbūt vienas pirmųjų mūsų literatūroje parodo tokį mūsų žmogaus pilkumą, nereikalingumą ir jo nuovargį. Tai yra motyvuota, pagrįsta, o nėra jauno žmogaus nostalgijos atspindys. Tai "kašauskišku" žodžiu išsakyta realybė", - profesorei pritarė ir vakaro vedėjas, literatūros kritikas Petras Bražėnas.
1953 metais debiutavęs rašytojas, labiausiai žinomas kaip didelės formos prozos kūrinių autorius, išleidęs romanus "Mažos mūsų nuodėmės" (1975), "Gerumo kaina" (1978), "Saulelė raudona" (1985), "Vakaris vėjas" (1989) ir "Žemės vaikai" (1995), taip pat apysakų rinkinius "Saloje" (1960), "Suaugusiųjų žaidimai" (1969), "Mano motinos akys" (1979) ir kt.
ELTA
