Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai. Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vadovaus 11 savivaldybių.
Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose
Opozicijos triumfas
Po pirmojo rinkimų turo G. Landsbergis konservatorių pergalę rinkimuose vadino kuklia, praėjus dviem savaitėms jis savo žodžių neatsisako.
„Kukli pergalė, kuria mes džiaugėmės prieš dvi savaites, liko kukli, liko pergalės. Ir toliau galime sakyti, kad pagal mandatų skaičių esame pirmieji. Bendras rezultatas – nuo 2015 m. mes išlaikėme tą patį merų skaičių, kurį turėjome“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis.
Vis tik labiausiai konservatorių lyderį džiugina tai, kad šiuose rinkimuose daugiausiai merų postų iškovojo būtent opozicinės partijos.
„Tai yra vienareikšmiška opozicijos pergalė. Jei skaičiuotume merus, tai opozicinių merų frakcijų skaičius – 32 merai, valdančiųjų – 11. Tai beveik tris kartus skiriasi merų skaičius“, – sakė G. Landsbergis.
Radviliškis – didžiausias miestas, kur konservatoriams pavyko laimėti mero postą. G. Landsbergis pripažįsta, kad, norint geresnių rezultatų ateinančiuose savivaldos rinkimuose ir Seimo rinkimuose 2020-aisiais, partijai reikės keistis.
„Permainos yra neišvengiamos, jei mes norime pasirodyti ne tik po ketverių metų, bet ir Seimo rinkimuose. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad, einant į Seimo rinkimus, didžiausią paramą renkame Vilniuje, bet tai neatsiliepia savivaldos rinkimuose“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Rinkimus laimėjo asmenybės
Šiuose rinkimuose pergalę iškovojo ne partijos, o asmenybės, mano Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Šiuose rinkimuose pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika. Asmenybių svarbą sustiprina tiesioginiai merų rinkimai ir visuomeninių rinkimų komitetų svarba, kadangi jie buriasi aplink konkrečius politikus“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo R. Vilpišauskas.
Nors dalis politologų dažnai sako, kad minėta tendencija rodo politinių partijų eroziją, tačiau, profesoriaus manymu, jau nuo pat 1990-ųjų matyti, kad Lietuvoje veikiančios partijos yra gana toli nuo vadovėliuose aprašomo idealo.
