Kaip apibūdintumėte vienas kitą?
Žygis: Gabija labai daug kuo domisi, jai viskas įdomu, todėl naujų hobių sąrašas nuolat pasipildo! (šypsosi). Su ja galima nueiti pažaisti stalo tenisą, laiką leisti varinėjant kamuolį krepšinio aikštelėje, pabėgioti, tiesiog... galima daryti bet ką. Gabija man ir kaip mano antroji pusė, ir kaip draugė, ir viskas viename. Kartą, kai išsikalbėjome apie mėgstamus filmus, mane suintrigavo faktas, kad ji visą savo vaikystę žiūrėjo vien siaubo filmus! Man labai smagu su Gabija tiesiog sėdėti ir peržiūrinėti visus kino meno šedevrus. Ji labai nenuspėjama, iš jos galima tikėtis bet ko ir bet kada. Galim eiti ramiai parku, o po kelių sekundžių ji gali užšokti ant galvos ir mes abu gulėsime lapų krūvoje ir juoksimės. Arba... gali tiesiog nusisukti nuo jos 10 sekundžių ir ji jau bus įkritus į kokį šulinį ar pasiklydusi parke.
Gabija: Žygis – absoliuti mano priešingybė. Jis galvoja, kad yra vadas. Na, taip galvoja visi „skorpionai“. Žygio žodis paskutinis ir prieštarauti jo nuomonei – nusikaltimas. Tačiau, jei ne jis, aš būčiau pasimetusi savo gyvenime, nes esu tokia, kad mane dažnai reikia nuraminti ir „pastatyti“ į vietą. Visada galvojau, kad poroje aš turėčiau būti su karūna, bet laimei, atsirado Žygis ir jis tą karūną nuėmė.
Kuo jūsų santykiai skiriasi nuo kitų porų?
Žygis: Kai stebiu kitas poras, matau, kad jų santykius griauna pavydas. Man ir taip buvo su pirmais santykiais. Jei ne kartu, tai kojos negalėjau niekur kelti. O Gabija visiškai nepavydi - aš galiu jai sakyti „Varau su draugais į klubą“, o ji man atsako - „Ok, gerai pasitūsink, jokių problemų“. Tas pats būna iš mano pusės, kai ji nori vakarą su draugėmis praleisti. Tarp mūsų didelis pasitikėjimas, mes neapsikraunam kvailais dalykais.
Gabija: Taip, jis man nesakys „tu negali bendrauti su tuo ir tuo“, aš jam nesakysiu, kad jis negali linksmintis su kuo nors, aš jam sakysiu „pašok su ta mergina, koks skirtumas“. Mes labai pasitikime vienas kitu ir neslepiame net menkiausių smulkmenų. Aš nemėgstu banalių santykių, kai vaikinas nuolat nešioja ant rankų, liaupsina gražiausiais žodžiais ir skandina gėlėse. Pastovi romantika – per saldu, tai ne man. Jei vadiname vienas kitą „kačiukais, meilėm, saulėm ir mėnuliais“, tai tik dėl to, kad abu pasijuoktumėme. Mes ne iš tų, kurie sėdi nuolat susikabinę, paskendę savame pasaulyje ir nematantys nieko aplinkui. Tai mums abiem atrodo nenormalu. Kai einame vakarieniauti, mes dažniausiai nesirenkame restorano, kur abu pasipuošę valgytume salotas ir gertume vyną, ne. Mes renkamės alų, mėsainius, picas ir krepšinio varžybas. Humoro jausmo mums netrūksta, todėl dažnai vienas ant kito „važiuojam“, bet niekad neperžengiam ribos, vienas kito neįžeidinėjam. Iš vakarėlio mes neišeinam 12 valandą nakties - mes kartu grįžtam kitą dieną. Jei darome nesąmones, jas darome kartu. Namuose būna ir muštynių, ir grumtynių, kuomet nesuprasi, kur kurio koja ir ranka. Taip, taip elgiasi du suaugę žmonės, svarbu mums linksma! Žinoma, tarp visų tų „crazy“ dalykų, kiekvieną dieną vienas kitam kokiu nors būdu primename, kad vienas kitą mylim. Tokių santykių kaip mūsiškai nekeisčiau į nieką.
