Šiandien (trečiadienį) prasideda Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriam šiemet pirmininkaus Italija ir kuris vyks Akviloje (Italija). G8 lyderiai svarstys pasaulio ekonomikos, įskaitant prekybą, klimato kaitos ir energetikos, Afrikos vystymosi ir aprūpinimo maistu klausimus.
Kartu su ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos, keturių kitų G8 priklausančių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (Italijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos), taip pat Jungtinių Valstijų, Rusijos, Kanados ir Japonijos lyderiais susitikime dalyvaus ir Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Susirinke pasaulio vadovai sieks susitarti dėl darnaus tarptautinio reagavimo į problemas, susijusias su ekonomikos ir finansų krize, prekyba, klimato kaita ir energetika, Afrikos vystymusi ir aprūpinimu maistu.
„Šiemetinis G8 susitikimas vyksta ypač sudėtingu laikotarpiu. Europa ėmėsi iniciatyvos spręsti visiems svarbius klausimus, susijusius su finansų rinkų priežiūra, tvaria kovos su klimato kaita politika ir pasaulio prekyba. Aukščiausiojo lygio susitikimas – tai galimybė dar labiau sutvirtinti įsipareigojimus ir prisiimti naujų. Turime greitai reformuoti pasaulinę finansų sistemą, imtis ryžtingų kovos su klimato kaita veiksmų, patvirtinti įsipareigojimus skurdžiausiems pasaulio gyventojams ir jų laikytis,“ - sakė Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso.
Klimato kaitos klausimu numatomos svarbios diskusijos tiek tarp G8 šalių, tiek ekonomiškai stipriausių šalių forumo susitikime. Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso pabrėš mokslo vaidmenį ir tai, kaip svarbu, kad planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, taip pat paragins dar kartą patvirtinti mūsų tikslą iki 2050 m. pasaulyje išmetamų teršalų sumažinti bent 50 %.
Be to, visos išsivysčiusios šalys turėtų būti pasirengusios per tą patį laikotarpį išmetamų teršalų sumažinti ne mažiau kaip 80 % ir įrodyti savo ryžtą siekti šio tikslo nustatydamos tvirtus laikotarpio vidurio teršalų mažinimo tikslus, kurių vienodai turėtų laikytis visos išsivysčiusios šalys. Tai turėtų paskatinti besiformuojančios ekonomikos šalis imtis veiksmų bendrai sumažinti išmetamų teršalų kiekį, palyginti su status quo padėtimi. Jis taip pat pabrėš perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos teikiamas galimybes.
Dėl kovos su klimato kaita Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas ir Prancūzijos Nicolas Sarkozy sakė, kad spaus savo partnerius G-8 šalių grupėje imtis aktyvesnių pastangų, kad gruodį Kopenhagoje vyksiančioje konferencijoje būtų pasiektas susitarimas dėl atmosferos taršos "šiltnamio efektą" sukeliančiomis dujomis mažinimo.
Kalbėdamas apie pasaulio ekonomiką, Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso paragins Didžiojo aštuoneto nares ekonomikos krizės laikais griežtai atsispirti protekcionistų spaudimui prekybos ir su investicijomis susijusiems santykiams. Atsižvelgdamas į didelį socialinį dabartinės krizės poveikį jis paragins visas vyriausybes pirmiausia spręsti gyventojams rūpimas problemas ir parengti žmonėms ir darbo vietoms apsaugoti skirtas socialinės ir užimtumo politikos priemones, siekiant ekonomikos atsigavimo, ir sukurti naują, lygiateisišką pasaulinę ekonomikos sistemą. Jis taip pat primygtinai reikalaus, kad Akvilos susitikime būtų suteiktas naujas impulsas kuo greičiau susitarti dėl Dohos vystymosi darbotvarkės.
Balandį Londone vykusiame G-20 šalių viršūnių susitikime B.Obama ir kiti lyderiai sutarė Tarptautiniam valiutos fondui ir kitoms tarptautinėms institucijoms skirti 1,1 trilijono JAV dolerių kovai su ekonomikos nuosmukiu bei griežtinti finansų rinkų priežiūros taisykles.
G.Brownas ir N.Sarkozy pirmadienį surengė derybas, kad suderintų savo šalių pozicijas prieš susitikimą Akviloje. Po derybų jie pranešė, kad greitai pateiks pasiūlymus, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl naftos rinkos nepastovumo. N.Sarkozy sakė, kad pasaulis nebegali ilgiau toleruoti tokių naftos kainų svyravimų. G.Brownas savo ruožtu pareiškė, jog visiškai nepriimtina, kad "svarbiausios pasaulio prekės" kaina yra viena "labiausiai kintančių ir nestabiliausių".
Vakarų šalių lyderiai leido aiškiai suprasti, jog ketina siekti, kad po prezidento rinkimų Irane kilusi krizė būtų vienas svarbiausių G-8 susitikimo darbotvarkės prioritetų, tačiau Kinija ir Rusija nelinkusios internacionalizuoti šio klausimo, nes šią problemą laiko Irano vidaus reikalu.
Šių metų G8 aukščiausiojo lygio susitikimas rodo, kad G8 šalių vadovai yra tvirtai pasiryžę plėtoti dialogą su pasaulio partneriais, padaryti jį neatsiejama ir svarbia susitikimo dalimi ir susieti su kitais vykstančiais procesais, visų pirma JT derybomis klimato kaitos klausimais ir G20 šalių susitikimu.
G-8 viršūnių susitikime tradiciškai dalyvauja aštuonių didžiausių pramoninių šalių - Italijos, Jungtinių Valstijų, Kanados, Rusijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos - lyderiai. Tačiau nemažai diskusijų vyks išplėstiniu formatu ir jose dalyvaus naujai iškylančios didžiosios valstybės, tokios kaip Kinija, Indija ir Brazilija.
