galejo P{utinas leisti Medvedevui dar viena kadencija pasedeti prezidentuose...

Jei komunistui G.Ziuganovui tokia rokiruotė nelabai patinka, tai gal ji nėra pats blogiausias variantas dabartinėje Rusijoje. O kad jis vienas iš blogiausių - pasisako tie politikai ir politikos apžvalgininkai, kurie ne tik žino kada verta sustoti ploti "putiniškai demokratijai", bet ir puikiai mato, kad toks epitetas su demokratijos suvokimu yra beveik ar net visai nesusijęs.

Po brežnevinio "brandaus socializmo" Rusijoje atėjo naujo imperinio režimo era. Rusijos pirmųjų asmenų tandemas vargu ar gali kelti vilčių apie kokius nors demokratinius proveržius kaimyninėje šalyje. "Putiniška demokratija", pradėjusi savo žygį Antrajame Čečėnijos kare, jau baigia sutrypti net ir tuos gležnus demokratijos daigus, kurie buvo pradėję augti M.Gorbačiovo ir B.Jelcino laikais. Tai nereiškia, kad per Rusijos prezidentų rinkimus jokių alternatyvių kandidatų ir kad šie bus sukišti po rinkimų į kameras, kaip buvo padaryta lukašenkinio režimo.

Rusijoje daugiausia turi galių tas, kuris valdo jėgos struktūras. Nors pagal Rusijos konstituciją daug teisių turi dabartinis prezidentas D.Medvedevas, tačiau tos teisės daugiau fiktyvios negu tikros. Premjeras V.Putinas nepaleido iš savo rankų saugumo tarnybos, karinių ir policinių struktūrų, tad niekas šalyje per pastarąjį laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Tos pačios agresyvios ir gan įžūlios kalbos su ciniškais išsireiškimais , kurias nepajėgė užglaistyti ir "geresnio" politinio partnerio manevravimas. D.Medvedevas yra pakankamai pasikaustęs valstybiniuose reikaluose ir jis sugebėjo pasverti savo kuklias kandidatavimo galimybes. Beje, manau, kad jis savo pasisakymais būnant Kinijoje ir savai publikai jau buvo priėjęs pavojingą ribą. Jau vien už tai jam ateityje dar gali labai atsirūgti. Nors ir buvo atsargiai pažadėjęs tą ribą peržengti bolotiruodamasis kandidatu į prezidentus, bet dar laiku nuo tokių ketinimų rezignavo. Niekas nenori atsidurti gretimoje kameroje su Chodorkovskiu. Surasti ar prikurpti milijardinių ieškinių dėl kokių iššvaistymų - juokų darbas tam, kuriam teisėsauga ploja nežinodama, kada plojimus baigti. Žinoma, tai tik kraštutiniai spėliojimai, tačiau kas gali paneigti, kad jie labai toli nuo galimos realybės.