Kostiumo dizainerė Genutė Žalienė šiuo metu – pačiame darbų sūkuryje. Ji augina trejų metų dukrą, kuria stilių įvairioms reklamoms ir populiariausiems atlikėjams, visai neseniai baigė darbą su naujuoju „Vakaro žinių“ kalendoriumi, tęsia darbus su „Olialia“ projektu, studijuoja žurnalistiką ir kuria stiliaus rubriką žurnale „Laisvalaikis“.
– Kuriate stilių, įvaizdį įvairiems žmonėms, muzikantams, jūsų profesiją būtų galima pavadinti „stilistė“. Tačiau visuomet pabrėžiate, kad jūs ne stilistė, jūs – kostiumo dizainerė. Tuo tarpu visi kiti didžiuojasi ir noriai naudojasi stilisto titulu...
– Na, stilisto profesija dabar labai madinga ir visi nori šiuo žodžiu vadintis. Ir tą gali daryti kiekvienas, Lietuvoje nėra jokių studijų būtent stilistams, todėl bet kuris, šiek tiek pasidomėjęs mada, jau gali rėkti, kad jis yra stilistas. Aš, kitaip nei šie žmonės, esu diplomuota kostiumo dizainerė, didžiuojuosi savo specialybe ir baigtas studijas laikau dideliu pranašumu.
Mano darbas – didelis mokslas, jam neužtenka vien tik žinoti, koks dizaineris ką sukūrė ir kas šiuo metu madinga. Reikia išmanyti labai daug dalykų: audinius, spalvas, kompozicijos principus, net ir žmogaus anatomiją. Aš šiuos dalykus žinau, todėl galiu sau leisti vadintis daugiau nei stiliste.
– Siekiate savo srityje visiško profesionalumo? Tai gal todėl ir nusprendėte pradėti žurnalistikos studijas?
– Taip, nuo šio rugsėjo esu žurnalistikos fakulteto studentė. Noriu būti tik pačia geriausia apie madą rašančia žurnaliste. Ir būtent ši, naujai atrasta veiklos sritis man kol kas teikia didžiausią malonumą. Rašymo apie madą aš net negalėčiau pavadinti darbu, nes man tai – pats tikriausias hobis. Nuostabus pomėgis, iš kurio aš dar galiu ir užsidirbti. Žinoma, kol kas visi mano darbai yra įdomūs, tačiau čia aš turiu didžiulę saviraiškos galimybę, dirbu viena, niekam nereikia pataikauti ir dirbtinai šypsotis.
– Pataikauti ir šypsotis? Jūsų darbas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis. Tai sunku?
– Taip, sunku. Be to, tam labai reikia išmanyti psichologiją. Kaip garsią dainininkę, trumpomis ir stambokomis kojomis įtikinti, kad jos susikurtas sceninio kostiumo variantas su minisijonu yra kvailas ir atrodys labai blogai – va čia tai menas. (Juokiasi.) Gal ir dėl to rašymas apie madą šiuo metu man teikia kur kas didesnį malonumą.
– Šiuo metu esate labai „užsidegusi“ rašymu. Gal planuojate ateityje pradėti leisti savo žurnalą apie madą?
– Iš tiesų lietuviški mados žurnalai dar labai toli nuo tobulumo.Žinoma, negalime dėti jų ant vienų svarstyklių ir lyginti su tarptautiniais leidiniais apie madą. Tačiau net ir tie keli žurnalai apie madą, kurie šiuo metu yra leidžiami, nerašo to, ką turėtų. Panašu, kad jie šiuo metu užsiima kažkokia edukacine programa: kaip kokia enciklopedija aiškina, kas yra peltakis, aprašo visą Coco Chanel biografiją. Tokius dalykus ir patys galime susirasti ir pasiskaityti internete. Žinoma, visi mes mados srityje dar labai jauni, todėl tobulėsime...
– Tai jūsų kuriami stiliaus puslapiai „Laisvalaikyje“ bus kitokie?
– Taip, norime šiuos puslapius žmonėms padaryti kuo aktualesnius, sieksime sudominti didelę auditoriją. Netikiu, kad edukaciniai straipsniai apie peltakius ar apie garsiausius dizainerius, kurių drabužių Lietuvoje mes nė negalime įsigyti, būtų įdomūs daugumai. Todėl būsime kitokie. Mada „Laisvalaikyje“ bus „žemiškesnė“, patrauklesnė kiekvienam. Nebus tai aukštuomenės kronika, neklestės šiuose puslapiuose snobizmas, nešlovinsime paviršutiniško požiūrio ir mados ydų nepateikinėsime kaip didžiulės dorybės. O būtent tą aš ir matau kai kuriuose lietuviškuose stiliaus ir mados leidiniuose.
– Pasakojate, ko nebus jūsų rengiamoje rubrikoje. O kas joje bus?
– Tikrai nenoriu išduoti visų paslapčių. Aš, kaip sakoma, „kol kiškis dar laukuose, puodų neskubu kaisti“. „Laisvalaikyje“ galėsite rasti pasaulio mados naujienų, mados industrijos grandų interviu ir kitų įdomybių. Galiu pasakyti, kad kuriant šią rubriką pagrindinį dėmesį skirsiu kokybei, novatoriškumui ir puslapio meninei pusei.
– O televizijoje vesti laidos apie madą neketinate?
– Ne, ten besisukiojančių stilistų darbo vietos užimti neketinu nors ir žinau, kad tą galėčiau daryti geriau nei jie. Tačiau šiuo metu skaityti svetimų tekstų prieš kamerą nusiteikusi nesu. Be to, aš ir reklamuotis nenoriu. Noriu, kad mano darbai, o ne žiniasklaidos sukurtas mano įvaizdis kalbėtų už mane. Man net ir šį interviu duoti kažkaip nemalonu...
– Kiekvienas dizaineris, stilistas, mados srityje dirbantis žmogus turi savo stilių, braižą. Koks yra jūsiškis?
– Mano stilius visai "nestilistiškas". (Juokiasi.) Visada labai priešinausi uniformoms, o tarp jų ir stilistų „uniformoms“. Džinsai, balta palaidinė, juodas aksominis švarkelis ir vienas ryškus aksesuaras – tikrai ne man. Tai toks variantas, kurį pasirinęs niekada nesuklysi, o aš žaviuosi šiek tiek kitokiu stiliumi. Man labai patinka stilistai Rachel Zoe ir Philipas Blockas, dizaineriai Vivienne Westwood ar Moschino. Jie turi labai laisvą požiūrį į madą, skoningai suderina kičą ir savo stiliumi išsiskiria iš toli.
– Visai netrukus galėsime grožėtis vienu dideliu jūsų darbu – 2009 m. „Vakaro žinių“ mergaičių kalendoriumi...
– Taip, labai džiaugiuosi, kad šiemet kalendorius kaip tik labai atitiko mano mėgstamą stilių. Naujasis kalendorius įkvėptas praėjusio amžiaus vidurio kino dievaičių, „pin up“ stiliaus merginų – seksualių, geidžiamų moterų, tačiau nė trupučio nevulgarių. Pagrindiniai kalendoriaus akcentai buvo papurę plaukai, raudonos lūpos, juodos blakstienos ir rausvi žandai. Atsisakėme blizgučių, fatališkumo, provokuojančių pozų. Žinoma, šiame kalendoriuje nerasite ir jokių badaujančių manekenių, visos merginos – labai sveiko kūno sudėjimo „Olialia“ mergaitės ar žaviausios Lietuvos scenos žvaigždės.
Jau mačiau rezultatą ir manau, kad mums su komandą puikiai pavyko išpildyti kalendoriaus idėją.
– Klausimas iš visai kitos srities – visi dabar tik ir diskutuoja, kad lietuviai rengtis nemoka. O ką manote jūs?
– Pasakysiu, kad jiems dar mokytis ir tobulėti šioje srityje tikrai yra kur. Oro uoste nė nereikia žiūrėti į kompiuterius, apžiūrėjus eilėse stovinčius žmones galima greitai pasakyti, kurie iš jų skrenda į Lietuvą. Lietuvių aprangoje per daug kaimietiškumo, jie kompleksuoja iš baimės pasirodyti neturtingais todėl ant savęs kraunasi blizgučius ir bando drabužiais pademonstruoti savo finansinę padėtį, demonstruoja dirbtinę prabangą. Tačiau paskutiniu metu viskas keičiasi ir bent jau didžiuosiuose miestuose žmonės tikrai rengiasi geriau. Bet vėl pasikartosiu: juk mes mados srityje esame dar labai jauni...
– Ką tuomet turėtume vilkėti šį sezoną, kad būtume gražūs ir madingi?
– Jei būčiau apie madą kalbėjusi prieš aštuonerius metus, tai kiekviena mano klaida būtų spindėjusi, o dabar klaidų padaryti sunkiau. Reikia tik mokėti argumentuoti savo pastebimas tendencijas. Mada demokratiškėja, nemadingų dalykų beveik nebėra. Yra begalė tendencijų ir tik kelios iš jų yra ryškesnės už kitas. Tad kelių konkrečių tendencijų tikrai neišskirsiu, pasakysiu tik, kad žmonėms reikėtų būti kūrybiškesniems, drąsesniems ir nesistengti demonstruoti dirbtinės prabangos.
Aušra Prasauskaitė
