G.W.Bushas interviu „ABC News“, kurį ketvirtadienį davė savo prezidentinės bibliotekos atidarymo proga, sakė, kad istorijai spręsti apie 2003-iųjų invaziją į Iraką. Ši invazijasurengta nuogąstaujant dėl masinio naikinimo ginklų, kurie taip niekada ir nebuvo ten surasti.
„Nesijaučiu nepatogiai dėl sprendimų priėmimo proceso. Manau, kad Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) nušalinimas buvo teisingas sprendimas ne tik dėl mūsų pačių saugumo, bet ir dėl žmonėms suteikto šanso gyventi laisvoje visuomenėje“, – sakė G.W.Bushas.
„Galiausiai dėl to nuspręs istorija, tuo metu manęs čia jau nebebus. Padariau, ką padariau. Istorikai vertins tuos sprendimus", – sakė jis.
Per JAV invaziją buvo greitai nuverstas Saddamas Husseinas, bet vėliau prastas padėties valdymas nulėmė, kad JAV pajėgos buvo įtrauktos į ilgą sukilimą.
G.W.Busho šalininkai sako, kad jis suteikė irakiečiams teisę gyventi laisviems, tačiau kritikai teigia, kad ta šalis vis dar apimta smurto, o tikros demokratijos viltys blėsta.
Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kuriam galiausiai pavyko 2011-ųjų pabaigoje išvesti JAV pajėgas iš Irako, penktadienį dalyvaus G.W.Busho bibliotekos Dalase atidaryme – kaip ir visi dar gyvi buvę JAV prezidentai.
Irake žuvo daugiau kaip 4,4 tūkst. JAV karių, dar daugiau buvo suluošinti, be to, po amerikiečių invazijos Irake prasidėjęs smurtas pareikalavo dešimčių tūkstančių civilių irakiečių gyvybių.
Vien per pastarąsias dvi dienas nuo smurto Irake žuvo 125 žmonės, dauguma jų – per susirėmimus ir išpuolius, kuriuose dalyvavo saugumo pajėgos, protestuotojai ir jų šalininkai.
Mažiausiai 268 žmonės buvo sužeisti, 194 jų – per neramumus, susijusius su protestais. Dėl tų neramumų atsistatydino du sunitų ministrai, o šalyje smarkiai padidėjo įtampa.
Bushas ragina brolį Jebą siekti prezidento posto
„Jis būtų nuostabus kandidatas, jei nuspręstų tai siekti prezidento posto“, – sakė G.W.Bushas, kai per interviu „ABC News“ jo buvo paklausta apie Jebo prezidentines perspektyvas.
Interviu buvo parodytas trečiadienį, G.W.Busho prezidentinės bibliotekos Teksase atidarymo išvakarėse.
„Jam nereikia mano patarimo, – sakė G.W.Bushas. – Tačiau darys ar ne – jo asmeninis sprendimas.“
Jeigu ne šeimos bagažas po prieštaringai vertinamo brolio prezidentavimo, Jebas Bushas, buvęs Floridos gubernatorius, po trejų metų tikriausiai būtų vienas pagrindinių pretendentų į oficialius Respublikonų partijos kandidatus.
Jeigu jis įveiktų tokią kliūtį ir laimėtų prezidento rinkimus, Baltuosiuose rūmuose šeimininkautų po savo tėvo George'o Busho (Džordžo Bušo) ir brolio. Toks valdžios išlaikymas šeimoje neturėtų precedento per visą Amerikos politikos istoriją.
Vyresnysis Bushas taip pat sukėlė kalbų, kai interviu pasakė, kad Jebas Bushas net galėtų susikauti su buvusia valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton), jeigu ji nuspręstų dar kartą siekti paskyrimo Demokratų partijos kandidate.
„Būtų fantastiška nuotrauka“, – pajuokavo G.W.Bushas, bet perspėjo, kad 2016 metų kampanijos pretendentai tikriausiai paaiškės tik po vidurio kadencijos rinkimų.
H.Clinton ir J.Busho varžybos primintų 1992 metų rinkimus, kai Billas Clintonas (Bilas Klintonas) po vienos kadencijos išvertė iš prezidento posto Bushą vyresnįjį.
Dabar abu vyrai yra draugai. Kalbama, kad buvęs demokratų prezidentas gerai sutaria ir su Bushu jaunesniuoju.
Siekia pagerinti savo įvaizdį nauju muziejumi
Buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) įsitikinęs, kad bus jau seniai miręs, kai istorijos teismas pateiks galutinę nutartį dėl neramaus laikotarpio jam vadovaujant.
Tačiau jis pasistengs stumtelėti istoriją į priekį ketvirtadienį, kai atidarys savo prezidentinę biblioteką Teksaso mieste Dalase ir pateiks save kaip lyderį, vadovavusį puolamai šaliai bei priėmusį ryžtingus sprendimus, gelbėjusius amerikiečių gyvybes.
Muziejuje apie G.W.Busho administraciją 2001–2009 metais daug dėmesio skiriama 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakoms: tarp eksponatų yra sulankstyta plieninė sija iš Pasaulio prekybos centro griuvėsių, taip pat demonstruojamas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip Manhatano bokštai dvyniai susmunka, sukeldami dulkių debesis.
Naujosios įstaigos lankytojai turės puikią galimybę pažvelgti į šio lyderio asmenybę: Pietų metodistų universitete įkurtas muziejus trykšta energija ir patriotizmu, tačiau skeptiškai vertinantys G.W.Bushą gali jame pasigesti niuansų ir kritinių jo politikos vertinimų.
G.W.Bushas nusprendė užduoti tiesioginį klausimą turistams ir rytdienos istorikams: „Ką būtumėt darę mano vietoje dėl terorizmo ir Irako, uragano „Katrina“ ir 2008-ųjų ekonomikos kracho?"
Erdvus klinčių plokštėmis dekoruotas G.W.Busho prezidentinės bibliotekos ir muziejaus pastatas bus atidarytas dalyvaujant dabartiniam prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) ir visiems tebegyvenantiems buvusiems JAV vadovams.
Garbingi svečiai įžengs į „Laisvės salę“, prieš apžiūrėdami ekspozicijas, pristatančias G.W.Busho politiką įvairiose srityse: pradedant švietimu, baigiant mokesčių mažinimu.
Tačiau pasukus už kampo prieš juos netikėtai atsivers rugsėjo 11-osios atakų „Epicentro“ griuvėsių gabalas ir sienos, ant kurių surašyti šių išpuolių aukų vardai.
Šiame muziejuje pristatoma prezidento, kuris ketino sutelkti dėmesį vien į vidaus politikos klausimus, tačiau kuriam teko ginti savo tėvynę nuo tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda", istoriją.
G.W.Bushas 2010 metais išleistuose atsiminimuose rašo, kad per anksti spręsti, kaip pakryps dauguma jo sprendimų.
„Kad ir kokia būtų nutartis dėl mano prezidentavimo, esu susitaikęs su faktu, jog manęs jau nebebus, kad galėčiau jį išgirsti“, – pridūrė jis.
Tačiau G.W.Bushas paliko Baltuosius rūmus 2009 metais, tapęs vienu nepopuliariausių naujųjų laikų JAV prezidentu: viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Gallup“ apklausa rodo, kad jį teigiamai vertina tik 34 proc. respondentų.
Akademinės bendruomenės nariai, apklausti Sienos koledžo 2010 metais, įvardijo G.W.Bushą kaip blogiausią visų laikų JAV lyderių penketuko narį.
Jo pasitraukimas iš viešumos, regis, šiek tiek padėjo pagerinti įvaizdį: trečiadienį paskelbti televizijos CNN ir agentūros ORC atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 42 proc. respondentų G.W.Busho vadovavimą laiko sėkmingu.
Tačiau kritikai argumentuoja, kad G.W.Bushas pasiuntė pajėgas į Iraką, vadovaudamasis išgalvota dingstimi, netinkamai vadovavo tos šalies okupacijai ir tokiu būdu nusmukdė Amerikos galią ir moralinį vertinimą pasaulyje.
2005 metais siautusio uragano „Katrina“ padariniai tapo puikiu pavyzdžiu, kaip negalima reaguoti į stichines nelaimes.
Be to, G.W.Busho nesugebėjimas įžvelgti artėjančios finansinės griūties atvedė į didžiausią JAV recesiją nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
Kita vertus, buvę G.W.Busho padėjėjai tikisi, kad naujosios bibliotekos atidarymas bus pirmas žingsnis į šio lyderio reabilitaciją.
Jie prisimena prezidentus Harry Trumaną (Harį Trumeną) ir Dwightą Eisenhowerį (Dvaitą Eizengauerį), kurie savo kadencijas Baltuosiuose rūmuose baigė būdami labai nepopuliarūs, tačiau vėliau buvo išteisinti istorijos.
„Tie aštuoneri Busho prezidentavimo metai buvo pilni sukrėtimų, – sakė Karen Hughes (Karen Hiudžes), viena iš didžiausią G.W.Busho pasitikėjimą pelniusių aukšto rango padėjėjų. – Su laiku, kai emocijos pradeda išsilyginti po labai sudėtingų ir daug nulėmusių laikų, žmonės pradeda žvelgti daug objektyviau.“
Tačiau Teksaso universiteto profesorius Bruce'as Buchananas (Briusas Bjukenanas), tyrinėjantis JAV prezidentų istoriją, sako, kad G.W.Busho reputacija nuo jo paties nebepriklauso.
Pasak analitiko, G.W.Busho įvaizdis galėtų pagerėti tik tuo atveju, jeigu nauja informacija suteiktų naujų žinių apie jo administraciją arba koks nors biografas ateityje sugebėtų pertvarkyti jo reputaciją.
„Irakas yra (tema), kurią reikėtų interpretuoti iš naujo", – pastebėjo B.Buchananas. – Tačiau esama mažai ženklų, kad ta šalis taps demokratijos forpostu, kaip žadėjo G.W.Bushas.“
G.W.Busho bibliotekos esminė dalis yra ekspozicija „Sprendimų taškų teatras“.
Lankytojai joje galės pamatyti daugybę svarbiausių naujienų pranešimų, taip pat peržiūrėti trumpus „patariamuosius" vaizdo įrašus, kuriuose aktoriai vaidina pareigūnus ir aukšto rango kariškius. Naudodami liečiamuosius ekranus, lankytojai galės patys mėginti priimti sprendimus dėl krizių, tapusių pagrindiniais šio prezidento kadencijos akcentais.
Galiausiai buvęs prezidentas pasirodys ekrane, teisindamas savo tikruosius sprendimus keturiose svarbiausiose srityse: dėl invazijos į Iraką ir vėlesnio staigaus Amerikos kontingento padidinimo, reakcijos į uraganą „Katrina“ ir finansų krizę.
„Sumanyta parodyti žmonėms, ką reiškia priimti sprendimus greitai ir esant dideliam spaudimu“, – sakė buvusi pirmoji šalies ponia Laura Bush (Lora Buš).
Muziejus, kuriame taip pat įrengta Baltųjų rūmų Ovalinio kabineto kopija, stulbinamai panaši į originalą, pabrėžiama G.W.Busho „prevencinio karo“ doktrina, kilusi iš rugsėjo 11-osios atakų.
„Perkelkit kovą pas priešą ... duokit atkirtį grėsmėms, dar prieš joms visiškai iškylant", – byloja užrašas ant vieno stendo.
Kaip ir jų viršininkas, G.W.Busho administracijos veteranai atrodo susitaikę su savo prieštaringai vertinamais veiksmais, tokiais kaip šiurkštūs įtariamų teroristų tardymai, kuriuos kritikai prilygina kankinimams.
„Žinau, kad tai buvo prevenciniai veiksmai, kurie gelbėjo amerikiečių gyvybes. Žinau, kad mums tai leido patekti į ("al Qaeda") vidų, – buvęs patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Stephenas Hadley (Stivenas Hadlis) sakė naujienų agentūrai AFP. – Manau, kad (G.W.Bushas) priėmė teisingą sprendimą, ir šiandien yra amerikiečių, kurie gali jam padėkoti, kad yra gyvi."
Tapymas pakeitė mano gyvenimą
66 metų G.W.Bushas sakė, kad ir būdamas pensijoje norėjo toliau mokytis – kaip ir jo tėvas, buvęs JAV prezidentas George'as Bushas (Džordžas Bušas).
„Žinot, vis dėlto kokia įdomi pamoka, kad mokytis gali (visą) gyvenimą, – sakė G.W.Bushas interviu „ABC News“. –Nenoriu ilsėtis. Noriu sekti 41-ojo prezidento pavyzdžiu ir bėgti visu greičiu iki grabo lentos.“
Vyresnysis Bushas, kuriam dabar - 88-eri, buvo aktyviai gyvenantis pensininkas, nors ir sirgo. Savo 85-ąjį gimtadienį jis paminėjo iššokdamas su parašiutu.
Jo sūnus sako, kad tapybos ėmėsi sužinojęs, kaip toks hobis buvo įtraukęs buvusį britų ministrą pirmininką Winstoną Churchillį (Vinstoną Čerčilį).
„Kitaip žiūriu į spalvas ir matau šešėlius", – sako G.W.Bushas ir priduria žinojęs savo darbų ribas.
„Parašas vertingesnis už paveikslą“, – sako jis.
Pasak buvusio prezidento, jis piešia kasdien, o jam padeda „kantrus“ instruktorius.
„Man labai patinka piešti, – pasakojo jis. – Ši veikla neįtikėtinai pozityviai pakeitė mano gyvenimą".
