Reikalaudama dar didinti mokesčius ir pritarti kitų metų valstybės biudžeto projektui, Vyriausybės vadovai vėl klaidina mokesčių mokėtojus apie savo pastangas mažinti biudžeto deficitą ar išaugusį skolinimąsi valstybėse, kurios eina kitu nei Lietuva rinkos gaivinimo keliu.
Deja, grėsmingiausiai valdžios sektoriaus skola auga kaip tik Lietuvoje. Šiais ir kitais metais valstybės biudžeto ir socialinių fondų deficitas viršys kritinę 10 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą. Pridėjus smarkiai padidėjusius biudžetinių įstaigų kreditorinius įsiskolinimus, per metus valdžia realiai įsiskolins 12 procentų BVP. Tačiau ir tokioje situacijoje Vyriausybė mieliau už keturgubas palūkanas skolinasi iš komercinių bankų, nei už simbolinę kainą iš tarptautinių finansinių donorų ir taip kas metus didina biudžeto nuostolius po pusę milijardo litų.
Nepaisant skambios taupymo programų retorikos, Vyriausybė valdymo išlaidas šiais metais realiai sumažins tik nepilnu procentu. Palyginimui, Rusijos finansų krizės metu, kurios vis nepamiršta man priminti buvę partijos kolegos, šalies valdymo išlaidos buvo sumažintos dešimtadaliu, valstybė nedidino mokesčių ir nemažino pensijų bei algų, beveik nesiskolino, ir visa tai buvo atliekama ramiai nekeliant panikos ir bereikalingo ažiotažo. Biudžetas buvo gelbėjamas skatinant Lietuvos ekonomiką, neapmokestinant reinvestuojamo pelno, pritraukiant papildomą kapitalą.
Dar neseniai, teikdama šių metų biudžeto projektą, Vyriausybė gąsdino, jog biudžeto deficitas sieks 5 procentus BVP, jei jai nebus leista padidinti mokesčių ir pertvarkyti finansų. Seimas pakluso visiems Vyriausybės finansiniams įgeidžiams, tačiau iždo skylė nuo to ne tik nesumažėjo, bet padvigubėjo. Kitų metų biudžete Vyriausybė planuoja centrinės valdžios skolą net patrigubinti. Jei tokiu tempu valstybė bus praskolinama ir 2011 metais, tai Lietuvos skola viršys leistiną 60 procentų BVP lygį, tuomet mūsų šalis bus nustumta į sunkų finansinį užribį, o tai žmonėms grės didžiuliu ir ilgalaikiu nedarbu.
Biudžeto skylė katastrofiškai plečiasi dėl to, kad Vyriausybė sistemingai naikina mokesčių mokėtojus. Kai visos rimtesnės ES šalių vyriausybės ėmėsi gaivinti rinką ir verslo kreditavimą, mūsų Vyriausybė elgėsi priešingai. Ji per metus nesugebėjo „paleisti“ net paprastos Būsto (daugiabučių namų) renovavimo programos, nors jai ES jau seniai skyrė milijardą litų kreditinių išteklių.
Peržengus tam tikrą ribą, besaikis mokesčių kėlimas nedidina, o mažina iždo įplaukas. Šiais metais šeštadaliu padidinus PVM tarifą, kitais metais valstybės biudžetas praras apie 3 mlrd. litų. Dėl to Vyriausybė jau žada (Protokole prie Nacionalinio susitarimo) pramonininkams sugrąžinti buvusį 18 PVM tarifą. Tačiau tuoj pat siūlo didinti kitą – Sodros mokestį, lyg dar negana būtų klaidų. Gal metas liautis eksperimentuoti mokesčių didinimais!
Kodėl mes tikime mokesčių mažinimo nauda? Iki protingo lygio sumažinti mokesčiai, kurie įtakoja ekonominę apyvartą, įgalina lengviau susigrąžinti „į šešėlį nustumtą“ verslą ir laipsniškai didinti smukusias biudžeto įplaukas. Valstybei investuojant į ekonomikos ir verslo gaivinimo programas, jos išlaidos su kaupu atsipirktų dar tais pačiais metais, o biudžeto deficito nedidintų. Į rinką įliejus daugiau kreditinių lėšų, kurios dabar iš Lietuvos bėga kaip per kiaurą rėtį, ekonomikos apyvarta ir iždo pajamos dar padidėtų.
Deja, Vyriausybė iki šiol nesiūlo antikrizinės ekonomikos ir finansų stabilizavimo strategijos ir net nebando svarstyti galimų rinkos gaivinimo planų.
Gediminas Vagnorius yra Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pirmininkas
